Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

More documents

Recommendations

Info

288 Modestas KUODYS tuto reglamentais, abi buvo atmestos. Vėliau seimas jau neturėjo geresnės progos pareikšti protestų dėl karo padėties ar kitų diktatūros sukurtų visuomeninio politinio gyvenimo suvaržymų. 1927 m. balandžio 12 d. Trečiajam seimui priėmus LVLs frakcijos Vyriausybei pateiktą interpeliaciją dėl jos nario Pajaujo arešto, Prezidentas smetona specialiu dekretu paleido seimą 325 . Po perversmo seimas valstybės gyvenime iš esmės jokio realaus vaidmens nebevaidino. naujoji valdžia nebandė paisyti jo daugumos nuomonės, kaip ir nebuvo suinteresuota tolesniu jo darbu, kadangi jame neturėjo palaikymo. 1927 m. balandžio pradžioje išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe aukščiausiajai valstybės valdžiai jau nebeleido ilgiau toleruoti seimo ir tęsti 1922 m. Konstitucijoje įtvirtintos parlamentarizmu grindžiamos santvarkos funkcionavimo. Išvados 1. 1919 m. pradžioje įvesta karo padėtis didžiojoje Lietuvos dalyje su nedidelėmis pertraukomis (1919 03 01 – 1920 07 23 ir 1926 06 17 – 1926 12 17) veikė visą seimų laikotarpį (1920–1927). Karo padėties paskirtis – sustabdžius pagrindines pilietines laisves ir laisves, parengti valstybę gynybai nuo išorinės agresijos bei sudaryti sąlygas efektyviai kovai su vidaus priešais. Lietuvoje karo padėties režimą reglamentavo 1919 m. priimti Ypatingieji valstybės apsaugos įstatai (YVAĮ), suteikę Krašto apsaugos ministrui bei jam pavaldžiai vietinei karinei administracijai (karo komendantams) plačius įgaliojimus, užtikrinant kariuomenės aprūpinimą, saugumą, palaikant vidaus tvarką. Karo padėties paskelbimą ir palaikymą reglamentavę teisiniai aktai valstybės kūrimosi pradžioje priimti gana skubotai, todėl ilgainiui buvo ne kartą pildomi ir koreguojami. 2. Lietuviškasis parlamentarizmas formavosi idealizuotos demokratijos atmosferoje, kurią sukūrė to meto Vakarų pasaulyje vyravusi politinė pasaulėžiūra ir tautinio sąjūdžio tradicijos. nors bemaž visos parlamentarizmo laikotarpio lietuvių partijos, demokratiją laikė vertybe, gana aiškiai skyrėsi jų požiūriai į demokratinių principų institucionalizavimo lygmenį realiame valstybės gyvenime. Kairiosios partijos, visų pirma socialdemokratai, aukščiausiu siekiu laikė plačių pilietinių laisvių ir teisių bei socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimą, todėl kategoriškai priešinosi viskam, kas varžė politinę visuomeninę piliečių raišką. De- 25 Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1927 04 12, 78 pos., p. 20.
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) šinioji jėga – Krikščionių demokratų blokas – akcentavo valstybės saugumo poreikius, todėl gynė laikino konstitucinių garantijų suspendavimo teisėtumo idėją. Abiejų grupių ideologinės politinės kovos esmine ašimi seimų laikotarpiu dažnai tapdavo karo padėties bei su ja susijusių institucijų ir reiškinių klausimas. 3. steigiamojo seimo laikotarpiu (1920 – 1922 m.) išorinės agresijos bei vidinės suirutės grėsmės buvo pakankamai ryškios, todėl karo padėties klausimas netapo labai aštrus. Krikščionių demokratų blokas, taip pat ir didžioji valstiečių liaudininkų dalis rėmė nepaprastosios padėties įvedimą 1920 m. vasarą – tai nuosekliai kritikavo tik socialdemokratai. 1922 m. vasarą stabilizavusis Lietuvos padėčiai bei valstiečiams liaudininkams pasitraukus iš koalicijos su Krikščionių demokratų bloku, opozicija karo padėčiai sustiprėjo. 1922 m. rudenį, artėjant seimo rinkimams, karo padėties režimas buvo sušvelnintas. 4. Antrajame seime (1923–1926) Krikščionių demokratų bloko įgyta balsų dauguma leido jam įtvirtinti savo dominavimą politiniame Lietuvos gyvenime. šiuo laikotarpiu išryškėjo valdžios koncentracijos valdančiosios daugumos rankose ir stiprėjančios visuomenės kontrolės tendencijos. Karo padėtis neretai tapdavo opozicijos veiklos, jos spaudos varžymo priemone. seime vykstant karo padėties panaikinimo klausimo svarstymams 1924–1925 m., valdančioji dauguma rengė ir priėmė eilę įstatymų (bei jų papildymų), turėjusių kompensuoti visuomenės kontrolės svertų praradimą karo padėties atšaukimo atveju. Tačiau karo padėtis tuo metu panaikinta nebuvo: Krikščionių demokratų blokas, ilgai vilkinęs įstatymo svarstymą, seimo kadencijos pabaigoje sugebėjo sustabdyti jo priėmimą. 4. Antrajame seime opozicijos, kovojusios už demokratinių teisių ir laisvių įgyvendinimą varžantį karo padėties panaikinimą, gretos sustiprėjo, veikla tapo intensyvesnė. socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai gausiomis interpeliacijomis ir paklausimais seime viešino įvairius neteisėtus karinės administracijos, policijos, karo cenzorių veiksmus, gynė spaudos susirinkimų laisves, politinio persekiojimo aukas. 1925 m. valstiečiai liaudininkai – didžiausia opozicijos frakcija – atvirai įvardijo ir pasmerkė diktatūrines tendencijas valstybėje. Valdančiosios frakcijos, turėdamos balsų daugumą, sėkmingai stabdė visas opozicijos iniciatyvas. socialdemokratus jau nuo steigiamojo seimo laikų lydėjo kompromituojantis abejotinų ryšių su komunistai šleifas, kurio atsikratyti jiems nesisekdavo net oficialiai smerkiant Rusijos bolševizmą. 5. Trečiajame seime (1926–1927 m.) pergalę pasiekus kairiosioms partijoms, politinė konjunktūra Lietuvoje ėmė kardinaliai keistis. Prieš rinkimus deklaruoti valstybės demokratizacijos ir represyviosios politikos pasekmių likvidavimo šūkiai buvo sparčiai įgyvendinami: per pusantro naujojo seimo darbo 289
Page 1 and 2:
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
Page 3 and 4:
TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
Page 5 and 6:
Baltų karyBos ankstyvajame geleži
Page 7 and 8:
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
Page 91 and 92:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
Page 93 and 94:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
Page 95 and 96:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
Page 97 and 98:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
Page 99 and 100:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
Page 101 and 102:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
Page 103 and 104:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
Page 105 and 106:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
Page 107 and 108:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
Page 109 and 110:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
Page 111 and 112:
111 Vertimas iš latvių kalbos lie
Page 113 and 114:
LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
lietuvos kariuomenės karininkų sk
Page 133 and 134:
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
lenkų provokaCijos neutralioje Zon
Page 155 and 156:
LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
karo padėties klausimas lietuvos s
Page 221 and 222:
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 287: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 291 and 292: audonosios armijos 16-oji lietuviš
Page 293 and 294: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 339 and 340:
RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
Page 355 and 356:
LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Page 391 and 392:
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
Page 421 and 422:
Les annales empyriques dévoilent q
Page 423 and 424:
se sont retirés avec des unités d
Page 425 and 426:
LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
Page 427 and 428:
l’action militaire polonaise bien
Page 429 and 430:
cratisation. à son tour les partis
Page 431 and 432:
1943 elle participait dans les bata
Page 433:
4 „Karo archyvo“ XXII tomo stra
show all

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?