25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

šinioji jėga – Krikščionių demokratų blokas – akcentavo valstybės saugumo poreikius,<br />

todėl gynė laikino konstitucinių garantijų suspendavimo teisėtumo idėją.<br />

Abiejų grupių ideologinės politinės kovos esmine ašimi seimų laikotarpiu dažnai<br />

tapdavo <strong>karo</strong> padėties bei su ja susijusių institucijų ir reiškinių klausimas.<br />

3. steigiamojo seimo laikotarpiu (1920 – 1922 m.) išorinės agresijos bei vidinės<br />

suirutės grėsmės buvo pakankamai ryškios, todėl <strong>karo</strong> padėties klausimas<br />

netapo labai aštrus. Krikščionių demokratų blokas, taip pat ir didžioji valstiečių<br />

liaudininkų dalis rėmė nepaprastosios padėties įvedimą 1920 m. vasarą – tai<br />

nuosekliai kritikavo tik socialdemokratai. 1922 m. vasarą stabilizavusis <strong>Lietuvos</strong><br />

padėčiai bei valstiečiams liaudininkams pasitraukus iš koalicijos su Krikščionių<br />

demokratų bloku, opozicija <strong>karo</strong> padėčiai sustiprėjo. 1922 m. rudenį, artėjant<br />

seimo rinkimams, <strong>karo</strong> padėties režimas buvo sušvelnintas.<br />

4. Antrajame seime (1923–1926) Krikščionių demokratų bloko įgyta balsų<br />

dauguma leido jam įtvirtinti savo dominavimą politiniame <strong>Lietuvos</strong> gyvenime.<br />

šiuo laikotarpiu išryškėjo valdžios koncentracijos valdančiosios daugumos rankose<br />

ir stiprėjančios visuomenės kontrolės tendencijos. <strong>Karo</strong> padėtis neretai tapdavo<br />

opozicijos veiklos, jos spaudos varžymo priemone. seime vykstant <strong>karo</strong> padėties<br />

panaikinimo klausimo svarstymams 1924–1925 m., valdančioji dauguma rengė ir<br />

priėmė eilę įstatymų (bei jų papildymų), turėjusių kompensuoti visuomenės kontrolės<br />

svertų praradimą <strong>karo</strong> padėties atšaukimo atveju. Tačiau <strong>karo</strong> padėtis tuo<br />

metu panaikinta nebuvo: Krikščionių demokratų blokas, ilgai vilkinęs įstatymo<br />

svarstymą, seimo kadencijos pabaigoje sugebėjo sustabdyti jo priėmimą.<br />

4. Antrajame seime opozicijos, kovojusios už demokratinių teisių ir laisvių<br />

įgyvendinimą varžantį <strong>karo</strong> padėties panaikinimą, gretos sustiprėjo, veikla tapo<br />

intensyvesnė. socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai gausiomis interpeliacijomis<br />

ir paklausimais seime viešino įvairius neteisėtus karinės administracijos,<br />

policijos, <strong>karo</strong> cenzorių veiksmus, gynė spaudos susirinkimų laisves, politinio<br />

persekiojimo aukas. 1925 m. valstiečiai liaudininkai – didžiausia opozicijos<br />

frakcija – atvirai įvardijo ir pasmerkė diktatūrines tendencijas valstybėje. Valdančiosios<br />

frakcijos, turėdamos balsų daugumą, sėkmingai stabdė visas opozicijos<br />

iniciatyvas. socialdemokratus jau nuo steigiamojo seimo laikų lydėjo<br />

kompromituojantis abejotinų ryšių su komunistai šleifas, kurio atsikratyti jiems<br />

nesisekdavo net oficialiai smerkiant Rusijos bolševizmą.<br />

5. Trečiajame seime (1926–1927 m.) pergalę pasiekus kairiosioms partijoms,<br />

politinė konjunktūra Lietuvoje ėmė kardinaliai keistis. Prieš rinkimus deklaruoti<br />

valstybės demokratizacijos ir represyviosios politikos pasekmių likvidavimo<br />

šūkiai buvo sparčiai įgyvendinami: per pusantro naujojo seimo darbo<br />

289

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!