Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
los raštas valdovo stalo dvarų administratoriams atskleidžia kai kurias provianto
rinkimo karo veiksmų ir kariuomenių žygių maršrutų teritorijoje išsidėsčiusiose
valdose aplinkybes. Kristupas II, pripažindamas BK gynybos vėlavimą, pastebėjo,
jog vienas svarbiausių veiksnių buvo prastas kariuomenės aprūpinimas maistu.
Didikas teigė, jog kariuomenė pradžioje turėjo tik „iš savų valsčių pasiimtą duoną
ir negalėjo gauti jos iš niekur kitur“. etmonas ragino valdovo dvarus prisijungti
aprūpinant LDK kariuomenę maistu, atliekant tai tvarkingai, kiekvienai vėliavai
pateikus etmono parengtus universalus, taip išvengiant savavališko savos kariuomenės,
juo labiau – švedų, plėšikavimo. Ilgainiui siekta išvengti savavališko kariuomenės
plėšikavimo ir taip organizuoti tvarkingą provianto surinkimą kiekvienai
vėliavai, „kad pavaldiniai būtų kuo mažiau apsunkinti“ 218 .
Švedai Biržų pilyje. Dėl maro BK švedai rugsėjo pabaigoje nuo Biržų pasitraukė,
palikdami pilyje savo įgulą, sudarytą iš dviejų pėstininkų kuopų (apie
300 žmonių). nors švedai Biržus tuo metu traktavo jau kaip švedijos karalystės
ribą, realiai BK jie nekontroliavo, jų įgula pilyje faktiškai tapo įkalinta. nuolatiniai
Radvilos kariuomenės dalinių puldinėjimai ir švedų belaisvių grobimas tai
patvirtino. švedų įgulą pilyje Radvilos nurodymu iškart blokavo fiodoro Žukovieckio
kazokų vėliava (karinio surašymo duomenimis, ją sudarė 202 kazokai) 219
ir atskyrė nuo pagrindinių švedų pajėgų, esančių Livonijoje ir Kurše. Įgula dėl
blokados laikėsi sunkiai, pastotės iš Rygos jos nepasiekdavo. Blokados metu
asmeninės Kristupo II pajėgos (pavietų bajorai dar nebuvo susijungę su lauko
etmono daliniais) nuolat puldinėjo švedus prie Biržų, grobė į nelaisvę sargybinius,
gyvulius, maisto gurguoles, prie Pasvalio sumušė paties Gustavo Adolfo
vėliavą, ėjusią į pagalbą Biržų įgulai, ėmė 42 belaisvius.
švedų puldinėjimas, siekiant paimti belaisvių, buvo dažniausia Radvilos
būrių, dislokuotų Anykščiuose bei pačios pilies prieigose, veiklos forma. Jau
rugsėjo mėnesį, iškart po pilies praradimo, Radvilos dvaro ataskaitose skaitome:
„Rugsėjo 10 d. kunigaikštis išsiuntė į Biržus Kinskį ir Lovčyckį patruliuoti;
Rugsėjo 11 d. į patruliavimą patraukė Vechmanas su savo vėliava; Rugsėjo 12
d. Kinskis ir Lovčyckis grįžo, atvedė 4 belaisvius; Rugsėjo 13 d. Vechmanas atvedė
tris belaisvius (…)“ 220 . Dera pastebėti, kad piliai blokuoti, pulti Radvila
turėjo pakankamai pajėgų. Anykščiuose dislokuotoje kariuomenės struktūroje
218
dokumente minimos šios valdos : tverės seniūnija, žemaitijos kaltinėnai, raudžiūnai, paširvintys,
1625. IX. 20. stovykla prie Svėdasų. K. Radvilos raštas valdovo stalo dvarų urėdininkams, rnB, f.
971, ap. 2, Col. aut. 115, l. 112.
219
1625. iX. 10. anykščiai. k. radvilos kariuomenės surašymas, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr. 67.
220
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.
7