Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
Primininko ir šešių atstovų 128 . Jis veikė iki 1921 m. sausio 17 d. Vėl atnaujinus
normalų parlamentinį darbą, karo padėties klausimas kurį laiką nebuvo plačiau
eskaluojamas. Tai tikriausiai lėmė neseniai pasibaigusių karo veiksmų prisiminimai.
Bet socialdemokratai ilgai tylėti nesirengė: tai vienur, tai kitur, įvairių diskusijų
seime metu, vis mestelėdavo kandžių replikų „krikščionių režimo“ atžvilgiu.
1921 m. kovo pabaigoje, Socialdemokratas išspausdino straipsnį, kuriame
jau be užuolankų agituota atšaukti karo padėtį 129 . Reikalavimas motyvuotas tuo,
jog karo veiksmai seniai pasibaigė, kad nepaprastoji padėtis iš esmės neatlieka
jokios apsaugos funkcijų, o yra darbininkų „valdymo“ priemonė įteisinanti valdžios
savivalę. Tačiau tokiems siūlymams tuo metu pritariančių nei Vyriausybėje
130 , nei seime beveik neatsirado.
Tik baigiantis steigiamojo seimo kadencijai, 1922 m. pradžioje, karo padėties
klausimas vėl tapo aktualus. Lietuvos vidaus ir tarptautinė padėtis tapo stabilesnė,
be to, turėjo prasidėti nauja rinkimų kampanija, kurios sklandžiai eigai nepaprastoji
padėtis būtų buvusi nemaža kliūtimi. Todėl vėl, visų pirma opozicijos
gretose, prabilta apie būtinybę užtikrinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisių
realizavimą, panaikinant karo padėtį, kaip tai buvo padaryta 1920 m. pradžioje,
prieš susirenkant steigiamajam seimui. šį kartą pakankamai aktyviai atšaukti
nepaprastąją padėtį reikalavo valstiečiai ir liaudininkai, stoję opozicijon krikščionims
demokratams. 1922 m. gegužės 19 d. socialistų liaudininkų demokratų
lyderis Mykolas sleževičius labai aiškiai išdėstė savo frakcijos požiūrį: „Aš suprantu,
kol yra frontas su lenkais, kad pafrontėj panaikinti karo stovis būtų ne
laikas ir jis tenai turi pasilikti. Mes žinome, kad kada buvo padėtis su lenkais dar
sunkesnė – prieš rinkimus į steigiamąjį seimą – karo stovis visoj Lietuvoj ir tame
pačiame Kaune buvo panaikintas ir buvo paliktas karo stovis tiktai 30 kilometrų
nuo fronto. o tuomet, reikia atsiminti frontas ėjo kur kas arčiau prie Kauno
ir pavojus buvo nė kiek nemažesnis kaip dabar yra pavojus puolimo iš lenkų
pusės. Tuomet vyriausybė rado galima panaikinti karo stovį visoj Lietuvoj, o
plikti [..] tik pafrontėj 30 kilometrų nuo fronto. Aš manau, kad ir dabartiniu metu
[...] galima būtų palikti karo stovis tik pafrontėje 131 “. sleževičius pažymėjo, kad
„dabar daugiausia karo stovis atsiliepia į susirinkimus“, todėl tai esą labai trukdo
128 plačiau apie tai žr. v. daugirdaitė – sruogienė, Steigiamasis seimas 1920 05 15 – 1922 10 07, p.118–
124; m. maksimaitis, mažasis seimas – ryškus epizodas lietuvos parlamentarizmo raidoje // Jurisprudencija,
t.17, vilnius, 2000, p.5–8.
129 reikia pagalios pašalinti karo stovis // Socialdemokratas, 1921 03 17, p.1.
130
a. eidintas, Kazys.Grinius, p. 68–69.
131
Steigiamojo seimo darbai, 1922 05 19, 206 pos., p. 97.
245