Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

More documents

Recommendations

Info

240 Modestas KUODYS ir kovojusi prieš karo padėtį bei jo sukurtą visuomenės kontrolės sistemą. Jų pastangos dažnai likdavo bevaisės: nė viena inicijuota interpeliacija nedavė siekiamų rezultatų. Visas jas sustabdė Krikščionių demokratų blokas, turėjęs balsų daugumą steigiamajame seime. Kita politinė jėga, dažnai kritikavusi karo padėtį, buvo Valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų demokratų frakcija. Tik jų pozicija (o kas ne mažiau svarbu – ir jos reiškimo būdas) buvo gerokai nuosaikesnis. nors rinkimų į steigiamąjį seimą laikotarpiu šių glaudžiai susijusių partijų atstovai aukščiausiu idealu laikė laisvę ir demokratiją 111 , tačiau įsijungusios į valstybinį darbą stengėsi įvertinti realias sąlygas ir grėsmes valstybei. štai Valstiečių sąjungos narys, Ministras Pirmininkas Kazys Grinius, įtikintas krašto apsaugos ministro plk. Konstantino Žuko (taip pat artimo valstiečiams liaudininkams), pritarė karo padėties įvedimui 1920 m. liepos pabaigoje, nors šiam žingsniui ir priešinosi kiti kairieji, apeliuodami į liberalias Vyriausybės vadovo pažiūras 112 . Valstiečių ir liaudininkų neigiama pozicija karo padėties atžvilgiu pradėta garsiau reikšti 1922 m. pradžioje, sugriuvus jų koalicijai su Krikščionių demokratų bloku 113 . Kaip tik po to ir buvo pateikta jų interpeliacija dėl karo padėties ir cenzūros. Dešinieji aiškiausiai ir nuosekliausiai gynė specialių karo padėties priemonių svarbą valstybei, nuolat pabrėžė jai kylančius vidinius ir išorinius pavojus. Diskusijų metu krikščionių demokratų bloko atstovai pripažindavo, kad karo padėtis neigiamai veikia visuomenę, sudaro sąlygas savivalei, tačiau tiek seimo tribūnoje, tiek spaudoje įrodinėjo, jog tai neišvengiama, būtina kaina, siekiant išsaugoti valstybingumą. Kartais tokie vieši pasvarstymai apie karo padėties negeroves būdavo dirbtini ir pakankamai abstraktūs. Pavyzdžiui, 1922 m. vasario 3 d. valdančiosios daugumos lyderis Krupavičius aiškino: „[...] dėl nenormalių gyvenimo sąlygų mums tenka laikyti karo padėtis. Karo padėtį kaip paprastai veikia ypatingi įstatymai, kurie teikia daug laisvės veikti atskiriems kariuomenės nariams. svarbu, kad ta laisvė būtų vartojama ne sauvalingai, bet vien tik krašto gerovę ir laisvę turint prieš akis. Renkant tad žmones į atsakingas vietas, ypač esančias toliau nuo centrinės valdžios, kur negali būti nuolatinės kontrolės ir priežiūros [...] privalo būti renkami iš sąžiningiausių karių tarpo, kad savo taktu, švelnumu ir protingu elgimosi nesunkintų ir be to sunkią žmonėms karo naštą, 111 j. žemdirbys, ko reikalaus valstiečių sąjunga steigiamajame seime?// Lietuvos ūkininkas, 1919 12 07, p. 3 – 4; 1919 12 21, p.4; lietuvos valstiečių sąjungos kuopų atstovų suvažiavimo, įvykusio kaune, vasario 15–16 d. 1920 m. protokolas // Lietuvos ūkininkas, 1920 02 22, p. 5. 112 k. grinius, steigiamojo seimo metai // Aidai, 1970, nr. 5, p. 204. 113 Z. Butkus, dr. k. grinius, Lietuvos respublikos ministrai primininkai, p. 247–248.
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) bet savo elgimosi ją lengvintų ir žadintų piliečius dar prie didesnių aukų tėvynės laisvei ginti 114 “. Tačiau panašūs pasisakymai būdavo skirti daugiausiai tik pozityviai viešajai nuomonei formuoti. steigiamojo seimo darbo metai parodė, jog didžiausia Krikščionių demokratų frakcija nebuvo linkusi visiškai atsisakyti karo padėties net tuomet, kai valstybės padėtis neatrodė labai sudėtinga. Tokia laikysena leido kairiesiems dar aktyviau kritikuoti bandymus koncentruoti valdžią ir kontroliuoti politinius procesus. 2.2. Steigiamojo Seimo diskusijos dėl karo padėties Rinkimų kampanijos laikotarpiu karo padėtis Lietuvoje buvo beveik panaikinta, išskyrus atskiras vietoves prie demarkacinės linijos. Bet susirinkusiam steigiamajam seimui gana greitai teko spręsti karo padėties grąžinimo klausimą. 1920 m. liepos pabaigoje užvirė karštos diskusijos dėl šios tuo metu labai aktualios problemos. Jos atskleidė svarbiausių seimo frakcijų pozicijas, išryškino jas formuojančius motyvus, kurie daugeliu atvejų liko labai panašūs per visą seimų laikotarpį. už būtinybę įvesti karo padėtį aiškiausiai pasisakė krikščionys demokratai, teigę, jog Lietuvoje gausu „antivalstybinių gaivalų“, kurie kelia šaliai rimtą grėsmę, todėl su jais būtina ryžtingai kovoti, pasitelkiant visas priemones, net ir tas, kurių įgyvendinimui tektų sustabdyti Konstitucijos garantuotas laisves 115 . Juos palaikė koalicijos partneriai – Valstiečių sąjungos ir socialistų sąjungos atstovai, tad priimant įstatymą keblumų nekilo. 1920 m. liepos 23–ąją, karo padėties sugrąžinimo dieną, Krupavičius seime taip aiškino šio žingsnio priežastis ir aplinkybes: „Pavojaus rimtumą mato šiandien visos seimo frakcijos nuo dešiniausios ligi kairiausios ir dėl to mes šiandien rodom vieną bendro darbo pagrindą; tas pagrindas – tai tėvynės gynimas, bet suradę vieną tikslą, nesugebam surasti vienos priemonės tam tikslui pasiekti. Karo padėtis pati savaime nėra pageidaujama, ji daug blogybių neša, stabdo normalę gyvenimo eigą, slopina žmonių laisvę. Bet kuomet kūne atsiranda pavojinga liga, kurios negalima pagydyti homeopatijos būdais, chirurgas imasi peilio ir dažnai pavojų pašalina. Karo padėtis yra toks pat peilis 116 “. LKDP lyderis įrodinėjo, jog nepaprastąją padėtį, esant reikalui, naudoja net demokra- 114 Steigiamojo seimo darbai, 1922 02 03, 170 pos., p. 45. 115 l. kr. dem. Bloko pareiškimas į ministerių pirmininko dr. k. griniaus deklaraciją // Laisvė, 1920 07 01, p. 1. 116 m. krupavičiaus kalba pasakyta st. seime liepos 23 d. karo stovio įvedimo reikalu // Laisvė, 1920 08 08, p. 1. 241
Page 1 and 2:
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
Page 3 and 4:
TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
Page 5 and 6:
Baltų karyBos ankstyvajame geleži
Page 7 and 8:
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
Page 91 and 92:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
Page 93 and 94:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
Page 95 and 96:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
Page 97 and 98:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
Page 99 and 100:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
Page 101 and 102:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
Page 103 and 104:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
Page 105 and 106:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
Page 107 and 108:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
Page 109 and 110:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
Page 111 and 112:
111 Vertimas iš latvių kalbos lie
Page 113 and 114:
LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
lietuvos kariuomenės karininkų sk
Page 133 and 134:
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
lenkų provokaCijos neutralioje Zon
Page 155 and 156:
LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 219 and 220: karo padėties klausimas lietuvos s
Page 221 and 222: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 239: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 291 and 292:
audonosios armijos 16-oji lietuviš
Page 293 and 294:
RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
Page 355 and 356:
LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Page 391 and 392:
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
Page 421 and 422:
Les annales empyriques dévoilent q
Page 423 and 424:
se sont retirés avec des unités d
Page 425 and 426:
LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
Page 427 and 428:
l’action militaire polonaise bien
Page 429 and 430:
cratisation. à son tour les partis
Page 431 and 432:
1943 elle participait dans les bata
Page 433:
4 „Karo archyvo“ XXII tomo stra
show all

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?