Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

More documents

Recommendations

Info

220 Modestas KUODYS laikotarpio situacijos taip vienareikšmiškai įvertinti nepavyktų: ji gerokai painesnė ir sudėtingesnė. Didžiąją šio periodo dalį neprastąją padėtį palaikė teisėtai išrinkta valdžia, deklaruojanti demokratines vertybes, nors jų realiame gyvenime ne visuomet paisyta. Tai leido kairiajai opozicijai ilgą laiką politiniame gyvenime dominavusį krikščionių demokratų bloką nuolatos kaltinti diktatūriniais užmojais bei piktnaudžiavimu karo padėties priemonėmis. Taigi karo padėties problema trečiojo dešimtmečio pradžios Lietuvoje drauge kelia ir klausimą, kiek apskritai šį parlamentarizmo tarpsnį galima vadinti demokratišku. Mūsų tyrimo objektas – karo padėties klausimas Lietuvos seimuose – palies tik tam tikrus čia iškeltų problemų aspektus, juolab kad mes nesieksime pačios to laikotarpio karo padėties režimo analizės, o tik pažvelgsime į viešus šio reiškinio vertinimus ir su juo susijusius įstatymus leidžiančios institucijos sprendimus. Taigi šiame darbe mus domins to meto visuomenę pasiekdavusi viešoji informacija, vienaip ar kitaip formavusi, o drauge ir atspindėjusi šios požiūrį į karo padėtį. seimų laikotarpio Lietuvoje svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus sprendė demokratiškai išrinkti tautos atstovai, reprezentuojantys pagrindines politines partijas ir visuomenės grupes, vykdavo nevaržomos diskusijos seime, o informacija apie tai per partinę spaudą pasiekdavo ir skaitančiąją piliečių dalį. šios aplinkybės bei pakankamas reikiamų šaltinių kiekis ir paskatino mus rinktis minėtą tyrimo kryptį. šio straipsnio tikslas – analizuojant parlamentines diskusijas, to meto spaudą, atskleisti svarbiausių valstybės politinių partijų atstovų seime požiūrį į karo padėtį bei su ja susijusius reiškinius. Tikslui realizuoti išsikėlėme du uždavinius: 1) išryškinti karo padėties šalininkų ir priešininkų pozicijas, analizuoti jų argumentus; 2) analizuoti karo padėties klausimo nagrinėjimą Lietuvos seimuose, parodyti, kokią įtaką tam turėjo seimų sudėties kaita. Istoriografija. Karo padėties režimas prieškario Lietuvos Respublikoje – mažai, dažnai tik paviršutiniškai tyrinėta tema. Atskiro dėmesio lietuvių istoriografijoje nesulaukė ir parlamentinės diskusijos dėl karo padėties trečiojo dešimtmečio pirmojoje pusėje. Tiesa, daugelyje veikalų ir straipsnių, skirtų šio periodo politinei istorijai, seimų darbui, karo padėties problema vienokiu ar kitokiu aspektu aptariama, tačiau giliau neanalizuojama. Todėl ieškodami informacijos apžvelgėme nemažą kiekį svarbiausios tarpukario Lietuvos politinei istorijai skirtos mokslinės literatūros. Po Antrojo pasaulinio karo išeivijoje pasirodė nemažai straipsnių ir knygų apie nepriklausomos Lietuvos politinį gyvenimą. Apie steigiamąjį seimą egzilio spaudoje plačiau rašyta, minint jo penkiasdešimtmetį 1970 m. 2 Tuo metu Vanda 2 Z. ivinskis, lietuvos steigiamasis seimas//į laisvę, 1970 nr. 50; v. vaitiekūnas, lietuvos suverenumas steigiamajame seime, aidai, 1970, nr.10., ir kt.
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) Daugirdaitė – sruogienė 3 parengė ir atskirą, kol kas vienintelę šios valstybės teisinius pagrindus kūrusios institucijos veiklos apžvalgai skirtą monografiją. Joje išanalizuoti svarbiausieji pirmosios demokratiškai išrinktos tautos atstovybės darbai, reikšmė, pateikta vertingos medžiagos apie pačius tautos atstovus. Pirmieji valstybės kūrimosi žingsniai, parlamentarizmo pradžia detaliai atskleisti Prano Čepėno dvitomio „naujųjų laikų Lietuvos istorijos“ antrajame tome 4 . Visa prieškario Lietuvos politinė raida apžvelgiama istoriko Jono švobos 5 knygoje „seiminė ir prezidentinė Lietuva“. Tačiau jam, kaip ir kitam tautininkams simpatizavusiam istorikui Aleksandrui Merkeliui 6 , būdingas tam tikras subjektyvumas vertinant kontraversiškus to laikmečio įvykius. socialdemokratų partijos veiklą prieškario valstybingumo metais savo knygoje atskleidė Juozas Vilčinskas 7 . sovietmečiu paskelbta nemažai darbų, skirtų „buržuazinės“ Lietuvos valstybės istorijai. Juose daugiausia įrodinėtas „antiliaudinis“ tiek demokratiškai išrinktos 8 , tiek perversmininkų suformuotos valdžios pobūdis, plačiai vaizduota išsivaduojamoji „engiamųjų klasių kova“. orientuodamiesi į šias temines kryptis to meto istorikai daug dėmesio skyrė valdžios represinės politikos, su kuria glaudžiai susijusi ir karo padėtis, tyrimams. Tarp mus dominantį laikotarpį tyrinėjusių autorių pirmiausia paminėtinas Juozas Bulavas 9 . stambiausios jo knygos „Rinkimai ir „tautos atstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje“ viename skyriuje, pavadintame „Karinis – policinis režimas“, išsamiai nagrinėjamas karo padėties naudojimas visuomenės politinės raiškos kontrolei. Pilietinių laisvių varžymą, trečiojo dešimtmečio represinės politikos ypatybes bei karo padėties naudojimą jų įgyvendinimui savo tyrimuose plačiai analizavo Mindaugas Maksimaitis 10 bei v. daugirdaitė – sruogienė, Steigiamasis seimas 1920 05 15 – 1922 10 07, new york, 1975. 4 p. Čepėnas, Naujųjų laikų Lietuvos istorija // t. 2, Chicago, 1986. 5 j. švoba, Seiminė ir prezidentinė Lietuva / fotograf., leid./ vilnius, 1992. 6 a.merkelis, Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, new york, 1964. 7 j. vilčinskas, Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės, london, 1985. 8 i. gricevičiūtė, Antiliaudinė krikščionių demokratų partijos politika Lietuvoje 1920 – 1926 m., vilnius, 1953. 9 j. Bulavas j. Rinkimai ir „tautos atstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje, vilnius, 1956; Bulavas j. lietuvos buržuazinės vyriausybės susidarymas ir veikla, kuriant valstybės aparatą // Buržuazinės valstybinės teisinės koncepcijos, jų taikymas Lietuvoje ir kritika, vilnius, 1972. 10 m. maksimaitis, administracinių ir teisminių priemonių taikymas slopinant revoliucinį judėjimą lietuvoje 1919–1926 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A, t.1, vilnius, 1963; m. maksimaitis, lietuvos laikinosios buržuazinės vyriausybės priemonės 1918–1919 m. proletarinei revoliucijai slopinti // Buržuazijos diktatūros Lietuvoje valstybiniai teisiniai aspektai (konferencijos medžiaga), vilnius, 1976. m. maksimaitis, „seimokratijos“ turinys ir klasinė esmė lietuvoje // Teisė, 1978, t.14; m. maksimaitis, „seimokratijos“ turinys ir klasinė esmė lietuvoje // Teisė, 1978, t.14, p.13–22. 221
Page 1 and 2:
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
Page 3 and 4:
TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
Page 5 and 6:
Baltų karyBos ankstyvajame geleži
Page 7 and 8:
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
Page 91 and 92:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
Page 93 and 94:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
Page 95 and 96:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
Page 97 and 98:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
Page 99 and 100:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
Page 101 and 102:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
Page 103 and 104:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
Page 105 and 106:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
Page 107 and 108:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
Page 109 and 110:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
Page 111 and 112:
111 Vertimas iš latvių kalbos lie
Page 113 and 114:
LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
lietuvos kariuomenės karininkų sk
Page 133 and 134:
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
lenkų provokaCijos neutralioje Zon
Page 155 and 156:
LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 219: karo padėties klausimas lietuvos s
Page 223 and 224: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 271 and 272:
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
audonosios armijos 16-oji lietuviš
Page 293 and 294:
RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
Page 355 and 356:
LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Page 391 and 392:
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
Page 421 and 422:
Les annales empyriques dévoilent q
Page 423 and 424:
se sont retirés avec des unités d
Page 425 and 426:
LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
Page 427 and 428:
l’action militaire polonaise bien
Page 429 and 430:
cratisation. à son tour les partis
Page 431 and 432:
1943 elle participait dans les bata
Page 433:
4 „Karo archyvo“ XXII tomo stra
show all

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?