25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

280<br />

Modestas KUODYS<br />

siekta panaikinti papildyme nustatytą baudžiamosios bylos laikraščių leidėjams<br />

iškėlimo tvarką 290 . Po trumpų diskusijų įstatymo papildymo panaikinimas iš karto<br />

priimtas per du skaitymus. Trečias skaitymas buvo surengtas 1926 m. liepos 9<br />

d., jo metu ir baigta įstatymo priėmimo procedūra.<br />

negana to, tos pačios birželio 15 d. dienos posėdyje valdančioji dauguma<br />

užsimojo panaikinti prieš metus pakeistą susirinkimų įstatymą. Čia tuometinę opoziciją<br />

piktino griežtas suvaržymas rengti susirinkimus tam tikrose viešose vietose<br />

(viešojo naudojimo keliuose, aikštėse) 291 . šio pakeitimo panaikinimo iniciatoriai<br />

taip pat buvo valstiečiai liaudininkai. opozicija bandė įrodinėti, kad prieš metus<br />

nustatyta tvarka yra racionali ir būtina visuomenei, siekiant išvengti įvairių trukdymų<br />

ir chuliganizmo, tačiau visi jos argumentai liko atmesti. Birželio 17 d. surengtas<br />

antrasis skaitymas. Ūkininkų sąjungos frakcijos nario Draugelio bauginimai,<br />

jog „anarchinga visuomenės padėtis, anarchingi visuomenės palinkimai, jeigu jie<br />

nebus reguliuojami tam tikrais įstatymais, tam tikromis priemonėmis, gali visuomenę<br />

demoralizuoti“ 292 , taip pat nepavirto svaresniu argumentu, leidusiu įrodyti<br />

būtinybę išlaikyti griežtesnį susirinkimų įstatymą. 1926 m. liepos 6 d. posėdyje per<br />

trečiąjį skaitymą susirinkimų įstatymo pakeitimas buvo panaikintas.<br />

Birželio 22 d. valdančioji dauguma žengė dar vieną žingsnį, šį sykį skirtą<br />

pašalinti ne politinio persekiojimo priemonėm, bet rezultatams. LsDP frakcija<br />

seimo dienotvarkėn pateikė amnestijos įstatymo projektą. Amnestija turėjo būti<br />

kelių rūšių – visiška ir dalinė. numatyta, jog ji apims labai platų politinių kalinių<br />

kategorijų spektrą. Pateikta bausmių dovanojimo koncepcija buvo plati ir pakankamai<br />

radikali. Ji seime sukėlė bene stipriausias diskusijas nuo pat jo susirinkimo<br />

– net valdančioji dauguma čia jau nebuvo tokia vieninga. Referentė Purėnienė<br />

projektą pristatė taip: „Tamstoms visiems žinoma, kad šiais rinkimais į seimą vis<br />

dėl to laimėjo demokratijos principų šalininkai. Laimėjo tos grupės, kurios yra<br />

griežtai nusistačiusios eiti teisėtumo ir teisingumo keliu ir kurios griežtai smerkia<br />

tą kelią, kuriuo ligi šio buvo eita: smurto, sauvaliavimo kelią. šituo keliu ėjo<br />

senieji krašto šeimininkai. Aš manau, kad yra svarbus motyvas, norint fiksuoti<br />

demokratijos laimėjimą, išleisti amnestijos įstatymą. Maža to, nauji šeimininkai<br />

yra pasiryžę ne tik tai eiti naujais demokratijos keliais, bet privalo dar likviduoti<br />

liūdno atsiminimo senojo režimo rezultatus. Jie privalo likviduoti visa tai, nes<br />

290<br />

Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 15, 8 pos., p. 13.<br />

291<br />

ten pat, p. 20.<br />

292<br />

Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 17, 9 pos., p. 13.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!