Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
ši karinė organizacija visais atžvilgiais buvo lenkų valdžios remiama ir jos
lėšomis išlaikoma. Be to, ji gaudavo materialinę paramą ir iš kitų panašių organizacijų,
kaip antai: „Lenkų laisvės organizacija“ („P. o. W“ – „Polska organizacja
Wolnosci“), „Pakraščių gynimo komitetas“ („K. o. K.“ – „Komitet obrony
Kresów“), „Vilniaus savigynos komitetas“ („K. s. W.“ – „Komitet samoobrony
Wilno“), „Kauno žemės politinis komitetas“ („K. P. z. K.“ – „Komitet Polityczny
ziemi Kowienskiej“) ir t. t.
Minima „z. B. K.“ organizacija veikė tik Vilniaus ir švenčionių rajonuose.
Apie partizanų organizaciją, veikusią suvalkų ir Gardino rajonuose, tikrų žinių
nerasta. Vienur ji vadinosi „šaulių sąjunga“ („z. s.“ – „związek strelców“),
kitoje vietoje – „suvalkų žemės pakraščių gynimo vadovybė“ („D. o. K. z. s.“
– „Dowódstwo obrony Kresów ziemi suwalskiej“). Tačiau nustatyta, jog ir šių
rajonų partizanų organizacija gaudavo ginklus ir išlaikymą iš „z. B. K.“ 22 .
Minėtojo lenkų valdžios atstovo prie Vilniaus apygardos Romanovskio įsakymu
ir nurodymais „z. B. K.“ organizacijai pačioje neutralioje zonoje suorganizuoti
lenkų partizanų būrius, kurie pavadinti „neutralios zonos lenkų milicija“ („M. L.
P. n.“ – „Milicja Ludowa Pasu neutralnego“). siekiant suklaidinti Tautų sąjungos
karinės kontrolės komisijos atstovus, stebėjusius padėtį neutralioje zonoje, buvo teigiama,
jog tai neva pačių vietos gyventojų suorganizuota ir savarankiškai veikianti
milicija tvarkai palaikyti. Tačiau faktiškai neutralioje zonoje veikę partizanų būriai
buvo pavaldūs „z. B. K.“ organizacijai ir toliau iš jos gavo ginklų ir išlaikymą.
šios vadinamosios milicijos tikslas buvo išstumti iš neutralios zonos lietuviams
palankią miliciją, išprovokuoti Lietuvos kariuomenės veiksmus su lenkų
ginkluotosiomis pajėgomis, įtikinti vietos gyventojus, kad ne tik neutrali zona,
bet ir teritorija iki šventosios upės turi priklausyti Lenkijai, įvykdyti Lietuvoje
sukilimą, kuriuo pasinaudojus nuversti tuometinę vyriausybę ir jos vietoje pastatyti
kitą, palankią Lenkijai, ir kt. 23
Visa neutrali zona, išskyrus suvalkų ir Gardino rajonus, buvo padalyta į vadinamąsias
apygardas („okręg“). Tokių apygardų buvo šešios, būtent: širvintų,
Giedraičių, Joniškio, Trakų, Rūdiškių ir smalvų. Kiekvienos apygardos partizanai
priklausė 6 draugijoms („družyn“): I, II, III, IV, kulkosvaidžių ir štabo.
neutralios zonos policininkai (partizanai) buvo skirstomi į dvi rūšis: samdomuosius
ir vietinius gyventojus – garbės („honorowyje“). samdomieji gaudavo
visą lenkų kareivio išlaikymą ir 30000 lenkų markių per mėnesį. Ginklais ir šovi-
22
lietuvos kariuomenės karo veiksmų dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 40–41.
2
l. e. i pėst. divizijos štabo viršininko p. kpt. s. skimundrio 1922 12 14 slaptas pranešimas i pėst.
pulko vadui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 353, l. 67.
165