Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

02
Dr. Rimantas ZIZAS
Priesaika 16–ojoje LŠD 1942 m. pavasarį Gorkio srityje. Iš dešinės: V. Karvelis, K. Preikšas,
J. Vaišnoras, V. Vitkauskas, A. Sniečkus, M. Gedvilas, J. Macijauksas, F. Baltušis–Žemaitis,
J. Paleckis. Priesaiką skaito M. Šumauskas.
Lietuviškos divizijos formavimas. Pasiekus principinį sutikimą formuoti
lietuvišką diviziją, jos organizavimo reikalai į priekį judėjo lėtokai. R. šarmaitis
1941 m. gruodžio 12 d. savo dienoraštyje rašė, kad divizijos reikalai vis dar
„pirmykštėje stadijoje“. Vis dėlto sovietiniai Lietuvos vadovai intensyviai dirbo
parengiamuosius divizijos formavimo darbus, rinko duomenis apie „kadrus“, iš
kurių divizija turėjo būti formuojama ir kt.
1941 m. lapkričio pabaigoje apie žmones, galinčius sudaryti diviziją, buvo
turimi tokie duomenys:
1. evakavęsi iš Lietuvos komunistai, komjaunuoliai, nepartiniai, gimę 1901–
1923 m., – iš viso apie 4,5 tūkst. žmonių. 1941 m. rugsėjį, kai buvo vykdoma evakuotų
iš Lietuvos gyventojų registracija, jie kompaktiškai gyveno Penzos, Gorkio,
Jaroslavlio, Ivanovo, Kirovo, Kuibyševo, saratovo, Tambovo, Čeliabinsko ir kitose
Rusijos srityse bei autonominėse respublikose. Tačiau artėjant žiemai, neturėdami šiltų
rūbų, ieškodami darbo ir dėl kitų priežasčių daugelis evakuotų Lietuvos gyventojų
persikėlė į Vidurinės Azijos respublikas – Taškento, Alma–Atos, frunzės apylinkes.
Žmonių migracija labai apsunkino jų apskaitos ir divizijos organizacinius darbus.
2. Lietuvos ssR nKVD darbuotojai – iš viso apie 1,5 tūkst. žmonių. 1941
m. rugsėjį jie buvo įvairiuose lageriuose (Gorkyje – 900, Riazanėje – 200, Kostromoje
– 200 žmonių). Išformavus šiuos lagerius ir paleidus žmones, Gorkyje