Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

176
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
numatytą 10000 kareivių paleidimą iš kariuomenės 63 .
Dėl šių įvykių Lietuvos karinei vadovybei iškilo ir kitų rimtų problemų.
nors, kaip jau minėjome anksčiau, Lietuvos Vyriausybė ir nepripažino Ambasadorių
konferencijos 1923 m. kovo 15 d. nutarimo dėl neutralios zonos panaikinimo
ir administracijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymo, tačiau realiame
gyvenime su įvykusiu faktu teko skaitytis. Buvusios neutralios zonos gyventojų
padėtis dėl priešo pastangomis suorganizuotų partizanų grupių arba tiesiog paprastų
plėšikų gaujų vykdyto nuolatinio terorizavimo reikalavo imtis rimtų apsaugos
priemonių. Kadangi, kaip minėjome, tuo metu Lietuvos kariuomenė buvo
smarkiai mažinama, nutarta nevilkinti numatytos sienų apsaugos patikėjimo Vidaus
reikalų ministerijai. 1923 m. gegužės 2 d. IV pėst. divizija buvo performuota
į pasienio diviziją. Į jos sudėtį įėjo I pasienio pulkas, o x pėst. Marijampolės,
xI pėst. Vilniaus ir xII pėst. Kauno pulkai tapo atitinkamai II, III ir IV–uoju
pasienio pulkais. Iki tol veikęs II pasienio pulkas buvo išformuotas 64 .
Tačiau ši divizija, būdama dar tik besikurianti, negausi, menkai ginkluota
bei aprūpinta, greitai perimti visos Lietuvos sienų (iš viso 1325 km, iš jų prieš
lenkus – apie 460 km) apsaugos negalėjo. Todėl palikus I pasienio pulką Vokietijos
pasienyje, likusieji trys pulkai turėjo perimti sienos apsaugą prieš lenkus nuo
Vokietijos sienos iki neries upės ties Valiukiškių kaimu. Tai turėjo būti įvykdyta
iki 1923 m. gegužės 15 d. 65 faktiškai tai buvo padaryta viena diena anksčiau – tų
metų gegužės 14 d. 66
Lenkai iš neutralios zonos lietuvių pusės daugumos vietų pasitraukė nesipriešindami.
Tačiau štai suvalkijoje jie laikė užėmę eglynės, Gilušių, senųjų
Alksnėnų, Burokų, Beržininkų kaimus, Dušnicos kaimą ir palivarką, Majerio
Alnų, Volmerio Alnų, Rakelėkų, Paliesio kaimus, tiltą per Igorkos upelį ties to
paties pavadinimo palivarku, Vievio rajone lenkai turėjo užėmę Viluniškių dvarą,
malūną į rytus nuo Ausintiškių kaimo.
Minėtojo eglynės kaimo šiaurinę dalį gegužės 14 d. taip pat užėmė lietuvių
pasienio sargybų dalys. Tačiau pietinėje kaimo dalyje pasiliko lenkai. Tame
kaime, be lenkų pasienio sargybos, pasirodė ir jų milicija. Gegužės 18 d. į šį
kaimą atvyko lenkų komisija, kuri pareiškė lietuvių pasienio baro viršininkui,
63
ten pat, l. 163.
64
1923 m. įsakymai lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 15, l. 110.
65
vidaus reikalų ministro 1923 05 07 operatyvinis įsakymas nr. 1 pasienio sargybų divizijai dėl neutralios
zonos, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 181.
66
l. e. generalinio štabo operacijų skyriaus viršininko p. kpt. s. pundzevičiaus padėties ir įvykių neutralioje
zonoje bei pafrontėje santrauka už 1923 m. gegužės mėn., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 137–138.