Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
kų atstovai įrodinėjo, jog esamos spaudos cenzūros priemonės pakankamai griežtos,
dėl jų ir taip esą dažnai kyla problemų, todėl bet kokie žingsniai žiniasklaidos
atstovų atsakomybės didinimo linkme būtų be galo žalingi 187 . Kitame posėdyje
YVAĮ papildymo projektą seimas dar pataisė – aiškiau pabrėžė karo komendanto
teisę leisti privalomus įsakymus ir už jų nevykdymą bausti administraciniu areštu
iki 3 mėnesių, bauda iki 5000 litų arba taikyti abi bausmes kartu. Čia pasiūlytas
pakeitimas buvo daugiau redakcinio pobūdžio, nes piniginį baudos dydį pasistengta
pritaikyti prie pakitusios valstybės valiutos ir jos vertės.
1924 m. gegužės 6 d. į seimo dienotvarkę pagaliau pateko karo padėties
panaikinimo klausimas. egzistavo du šiam tikslui parengti įstatymo projektai:
vieną, ankstesnįjį ir radikalesnį, inicijavo LsDP frakcija, kitą, daugiau simbolinį,
– Vyriausybė. Valdančiosios daugumos atstovai dar Krašto apsaugos komisijoje
prioritetą teikė pastarajam projektui, todėl jis ir buvo tos dienos posėdyje
pristatomas. Jo esmė labai paprasta – karo padėtis panaikinama, vietoje jos
įvedama sustiprintos apsaugos padėtis. Tai jau bandyta padaryti dar steigiamojo
seimo laikais, 1922 m. antrojoje pusėje, svarstant „sustiprintos apsaugos“
įstatymą. Kaip ir tada, numatomas karo padėties panaikinimas neturėjo atnešti
didesnių permainų valstybės gyvenime, pagrindinis šio sumanymo tikslas buvo
kiek sušvelninti nepaprastosios padėties režimą, pakelti valdžios ir kariuomenės
autoritetą, padėti joms atsikratyti prastos reputacijos. Referentas Jonas steponavičius
pristatė svarbiausias priežastis, paskatinusias kelti karo padėties atšaukimo
klausimą: „Motyvai, kurie kalba už panaikinimą karo stovio yra šie. Karo
padėties kaipo toks, ir įstatymas, kuris per ilgai veikia, jau pasilieka nereikalingas.
Iš antros pusės, tas karo stovis trukdo patį judėjimą mūsų krašte, lieka ypatingi
teismai civiliniams žmonėms. Ir paskui svarbiausia, kad krašte karo stovio
vykinimas atsieina kraštui apie pusantro milijono litų [...]“. „Motyvai kurie sako
prieš karo stovį yra šie. sustiprintas stovis karšte, užsienyje ir bendrai europoje
vykdomas Vidaus Reikalų ministerio, o ne Krašto apsaugos. Iš antros pusės, karo
padėtį vykinimas krašte be galo išpučia Krašto apsaugos ministerijos sąmatą ir
tas visas pareigas, kurios uždėtos buvo Krašto apsaugos ministerijai. Iš esmės
imant [...] tos visos pareigos yra antraeilės.“ 188 Projekto rengėjai būtinybę karo
stovį pakeisti sustiprinta apsauga aiškino vidinėmis ir išorinėmis priežastimis.
Prie vidinių jie priskyrė finansines sąnaudas, KAM atitraukimą nuo policinių
funkcijų vykdymo, antivalstybinių jėgų pavojus. Beje, pastarąjį referentas nu-
187
Seimo stenogramos, Antrasis seimas, 1923 02 26, 70 pos., p.4.
188
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p. 3.
257