25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS<br />

mi atviresnėje vietoje, daugiau kentėjo nuo lietuvių ugnies. Iš pradžių atskiri jų<br />

partizanai, o vėliau mažais būreliais lenkai pradėjo pakrikai trauktis į mišką. Jų<br />

viršininkų bandymas sulaikyti bėgančiuosius riksmu ir keiksmais nieko nepadėjo.<br />

Tik miške susitvarkę lenkai puolimą pakartojo. šį kartą pasirodė ir nauja jų<br />

grandinė, išbėganti iš miško iš vakarų, nuo šniponių kaimo pusės, kurios tikslas<br />

buvo mūsiškius netikėtai užpulti, užimti šiaurinę širvintų dalį, drauge neutralizuojant<br />

šniponių ir Akmenių kaimuose buvusias mūsų jėgas. Tačiau lietuviai<br />

buvo pasiruošę ir ten jų laukė. Vos spėjus lenkų kuopos grandinėms pasiekti<br />

Koltinės–Žąsino keliuką, mūsų šniponių sargyba ir Akmenių kulkosvaidininkai<br />

pradėjo apšaudyti lenkus smarkia kryžmine ugnimi. Lenkai, nespėję net atidengti<br />

ugnies, buvo priversti greit ir netvarkingai trauktis atgal mišką. Jų sumanymas<br />

ir paruoštas manevras širvintoms užimti baigėsi visišku nepasisekimu. šį kartą<br />

atvirai veikusios lenkų reguliarios kariuomenės kuopos (ne mažiau nei batalionas)<br />

neįstengė įveikti mūsų partizanų ir patyrę nemenkų nuostolių buvo priversti<br />

pasitraukti. Lietuvių nuostoliai buvo nežymūs 146 .<br />

Po keleto lenkų pralaimėjimų lietuviams kai kurių neutralios zonos kaimų<br />

gyventojai pasiuntė į Vilnių delegaciją, prašydami vadovybės arba atitraukti partizanus<br />

iš neutralios zonos, arba prijungti ją prie Lenkijos. savo prašymą motyvavo<br />

tuo, jog gyventojų padėtis joje tapo nebepakenčiama.<br />

Tačiau lenkų vadovybė visiškai nereagavo į gyventojų prašymą ir, be jau<br />

buvusių neutralioje zonoje kareivių, 1923 m. sausio 16 d. į Maišiagalos rajoną<br />

pasiuntė dar 3 pulkus – pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos. sausio 20 d. į<br />

neutralios zonos pasienyje buvusį Pociūnų kaimą dar atvyko 85 pėst. pulko II<br />

batalionas, dalis 5 legionų pulko kareivių ir 23 ulonų pulko 25 raiteliai. Iš jų<br />

buvo sudaryta atskira partizanų grupė, kurioje buvo 5 karininkai ir 350 kareivių.<br />

Tos grupės vadu buvo paskirtas 5 legionų pulko karin. Buri. Jie buvo perrengti<br />

civiliniais drabužiais, surekvizuotais iš vietinių gyventojų. Iš kareivių buvo atimti<br />

visi dokumentai ir įsakyta griežčiausiai laikytis paslapties. sausio 26 d. į<br />

Vilnių iš kitų vietovių buvo atsiųstos naujos lenkų kariuomenės dalys. Jos atvyko<br />

ešelonais naktimis. Kareiviai iš kareivinių nebuvo išleidžiami. Plito žinios, jog jų<br />

tikslas buvo užimti visą Vilniaus apskritį. ši kariuomenė tik laukė progos, kada<br />

reguliari <strong>Lietuvos</strong> kariuomenė įsitrauks į mūšį su lenkais 147 .<br />

Kaip jau minėjome, 1923 m. vasario 3 d. Tautų sąjungos Taryba panaikino<br />

neutralią zoną. širvintos ir Giedraičiai buvo priskirti Lietuvai. Tuo labai džiau-<br />

146 ten pat, l. 13–14.<br />

147 l. e. generalinio štabo operacijų skyriaus viršininko p. kpt. s. pundzevičiaus 1923 02 07 raštas nr.<br />

166 užsienio reikalų ministerijos lenkų departamento direktoriui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 12.<br />

207

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!