25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS<br />

zonos tarp abiejų valstybių ir padalijimo jos administravimo, išvedant tarp jų<br />

administracinę liniją. Dalinant neutralią zoną pusiau, Gardino–Vilniaus geležinkelis<br />

Valkininkų–Rūdiškių ruože turėjo atitekti Lietuvai. Tuo tarpu Lenkija,<br />

priimdama Tautų sąjungos Tarybos rekomendaciją, reikalavo, kad geležinkelio<br />

ruožas tarp Valkininkų–Rūdiškių būtų priskirtas jai.<br />

<strong>Lietuvos</strong> Vyriausybė, laikydamasi principo neįsileisti į teritorinius sandėrius<br />

su Lenkija, šiai Tautų sąjungos rekomendacijai nepritarė. Kaip jau minėjome,<br />

Ambasadorių konferencija, Lenkijos Vyriausybės prašoma, 1923 m. kovo 15<br />

d. pripažino Lenkijos sienas su Lietuva pagal Tautų sąjungos atstovo ispano P.<br />

sauros pateiktą jo atliktų darbų ataskaitą.<br />

Tuo metu buvo patogus momentas lenkams aktyviai veikti siekiant Valkininkų–Rūdiškių<br />

geležinkelio ruožo priskyrimo. sausio 15 d. lietuvių sukilėliams<br />

užėmus Klaipėdą, Lietuva įsivėlė į tarptautinį ginčą, kuris užsitęsė iki 1923 m.<br />

vasario 19 d. europos politikoje tuo metu dominavusi Prancūzija simpatizavo<br />

Lenkijai ir ją palaikė. <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybei tokiomis aplinkybėmis teko veikti<br />

labai apdairiai.<br />

negavę <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybės sutikimo, lenkai ryžosi Valkininkų–Rūdiškių<br />

geležinkelio ruožą užimti jėga. Jau vasario 9 d. lenkai visame neutralios zonos<br />

plote ir ypač geležinkelio Rūdiškės–Varėna ruože ėmė koncentruoti savo jėgas.<br />

Tą dieną iš įvairių Lenkijos bei okupuotos <strong>Lietuvos</strong> dalies vietų į Vilnių buvo sušaukta<br />

apie 3000 pėsčių ir raitų policininkų, kitą dieną lenkų „z. B. K.“ organizacija<br />

visoms savo apygardoms paskelbė slaptą įsakymą kuo greičiausiai įvykdyti<br />

narių mobilizaciją, kurie vasario 13 d. turėjo atvykti į Vilnių 71 . III pėst. divizijos<br />

štabo žiniomis, vasario 10 d. į Valkininkų miestelį atvyko 200 lenkų partizanų<br />

(xxI pėst. pulko kareivių, aprengtų civiliais rūbais); vasario 11 d. – dar 150<br />

lenkų partizanų ir 4 ešelonai kareivių su artilerija, kurių tikslas buvo iki vasario<br />

15 d. užimti geležinkelį Rūdiškės–Valkininkai Varėnos link 72 . Vasario 12 d. Vilniuje<br />

jau buvo sugrupuota apie 1000 milicininkų, dauguma kurių perrengti lenkų<br />

karių uniformomis. Jie buvo apgyvendinti viešbučiuose, privačiuose ir užvažiuojamuose<br />

namuose, vadinamojoje „Krengelio salėje“ (netoli Didžiosios gatvės).<br />

Visi apginkluoti gerais šautuvais ir kulkosvaidžiais. Minėta milicija turėjo vasa-<br />

71 gen. štabo žvalgybos skyriaus 1923 m. vasario 14 d. pranešimas nr. 2; iv pėst. divizijos štabo vasario<br />

14 d. telefonograma nr. 108; iii pėst. divizijos 1923 m. vasario 14 d. telefonograma nr. 186 gen.<br />

štabui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 89–90.<br />

72 iii pėst. divizijos štabo viršininko kpt. a. gepfnerio 1923 02 13 telefonograma nr. 179 gen. štabo<br />

operacijų skyriaus viršininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 416, l. 37.<br />

179

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!