Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

224
Modestas KUODYS
Šaltiniai. Mūsų naudotus šaltinius sudaro kelios grupės: publikuoti dokumentai,
to meto periodinė spauda ir teisės aktai bei jų komentarai. Pirmąją grupę apima
steigiamojo 29 bei kitų trijų vėlesnių seimų publikuotos stenogramos 30 – tai pats svarbiausias
mūsų tyrimo šaltinis. Jo analizė leido atskleisti pagrindinių Lietuvos partijų
ir jų seimo frakcijų laikyseną karo padėties atžvilgiu, išryškinti parlamentinės kovos
bruožus. Antroji grupė – periodinė spauda – papildo pirmąją. Prieškario Lietuvos
spauda buvo partinė, todėl kiekvienas rimtesnis leidinys atstovavo tam tikrai politinei
srovei, delsė jos požiūrius į valstybėje vykstančius procesus. svarbu tai, jog iki
1926 m. perversmo Lietuvos karo cenzūra buvo palyginti švelni (neleisdavo skelbti
tik tam tikros su kariuomene susijusios informacijos), todėl trečiojo dešimtmečio
periodiniai leidiniai beveik nevaržomai galėjo rašyti įvairiomis politinėmis temomis.
ši aplinkybė didina minėtos šaltinių grupės vertę. Medžiagą darbui rinkome šiuose
svarbiausių partijų laikraščiuose: Krikščionių demokratų bloko laikraščiuose Laisvė,
Rytas; socialdemokratų Žiežirba, Socialdemokratas; valstiečių liaudininkų – Lietuvos
ūkininkas, Lietuvos žinios, tautininkų – Lietuvis.
Kita šaltinių grupė – teisiniai aktai, jų komentarai. Ją sudaro Vyriausybės
žiniose paskelbti įstatymai bei įsakymai, atskirai išleisti teisinių dokumentų rinkiniai
31 , taip pat tuometiniai teisinės sistemos ir konkrečių jos institutų analizei
skirti darbai 32 . Jie leido nagrinėti karo padėties režimą, jo teisinę reglamentaciją.
Iškalbingos informacijos apie seimų laikotarpio Lietuvos politinį gyvenimą radome
kai kurių anuometinių valstybės veikėjų prisiminimuose 33 .
1. Karo padėties režimas Lietuvoje 1919–1926 m.
(teisinės raidos apžvalga)
Karo padėtis – tai teisinis institutas, tam tikra nepaprastosios padėties forma,
įvedama valstybėje gresiant ar prasidėjus karui, vidiniams neramumams. Jo
29
Steigiamojo seimo darbai. 1920 – 1922, kaunas, 1922.
0
Seimo.stenogramos..Pirmasis.seimas. 1922 – 1923; Seimo stenogramos. Antrasis seimas. 1923 – 1926;
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas. 1926 – 1927.
31. Karo baudžiamasis statutas. Priedėlis: Pulko teismo įstatai, kariuomenės teismo įstatai, Ypatingieji
valstybės apsaugos įstatai ir kiti aktai / sud. j. papečkys, kaunas, 1922.
2
Kariuomenės teismas 1919–1929, kaunas, 1929.
purickis j. seimų laikai // Pirmas nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918–1928 /fotograf. leid./
kaunas, 1990; grinius k. apie 1926 metų gruodžio 17–osios dienos perversmą // a. eidintas, Kazys.
Grinius: ministras pirmininkas ir prezidentas, vilnius, 1993; r. skipitis, Nepriklausomą Lietuvą statant,
Chicago, 1961.