Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

2 2
Modestas KUODYS
smetonos režimo laikotarpiui, kada kariuomenė tapo svarbiausia jo autoritarinės
valdžios atrama.
2. Karo padėties klausimas Steigiamajame Seime
2.1. Idealistinė demokratija ar valstybės saugumas: opozicijos karo
padėčiai formavimasis
1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko tiesiogiai, visuotinai, slaptai
išrinktas 112 narių steigiamasis seimas. Tai buvo pirmieji tikrai demokratiniai
rinkimai Lietuvos istorijoje. šis seimas turėjo baigti svarbiausiąjį valstybės
kūrimo ir įtvirtinimo etapą – priimti Konstituciją, padėti būtiniausius valstybės
politinės, socialinės ir ekonominės raidos pagrindus 76 . steigiamojo seimo darbų
pradžia buvo kupina idealizmo, siekių įgyvendinti carinės priespaudos ir tautinio
sąjūdžio metais brandintus demokratinės valstybės, visuomenės siekius 77 . Laisvės,
pacifizmo ir demokratijos idėjomis pokarinėje europoje gyveno daugelis
kraštų 78 . Tokiu, pasak istoriko ir politologo Česlovo Laurinavičiaus, fetišizuotu
tikėjimu demokratija ir rėmėsi visi tuo metu sparčiai plitę seimokratiniai režimai
79 . Tų laikų dvasią, žvelgdamas iš dešimtmečio perspektyvos, vienas anuometinių
krikščionių demokratų veikėjų Juozas Purickis apibūdino taip: „Visą
išganymą kiekvienas matė tik demokratijoj. Demokratija buvo alfa ir omega st.
seimo politinės išminties. Demokratija buvo tarsi šventa dvasia, kuri turėjo apšviesti
minias politine išmintimi ir suteikti joms politinio neklaidingumo dovaną.
Ir nenuostabu, kad taip buvo. nusimetusi ilgų amžių pančius, nusimetusi rusų
valdininkų ir sulenkėjusių dvarininkų jungą, tauta veržte veržėsi prie laisvės,
kaip sustingęs, peršalęs žmogus prie ugnies“ 80 .
Tačiau palyginti greitai valstybinio gyvenimo pradžios euforija ėmė blėsti:
susidurta su naujais iššūkiais, vertusiais rinktis arba laviruoti tarp idealizmo ir
76
v. vaitiekūnas, lietuvos suverenumas steigiamajame seime // Aidai, 1970, nr. 10, p.456–461; Z.
ivinskis, lietuvos steigiamasis seimas // Į laisvę, 1970 nr. 50, p. 3; p. Čepėnas, Naujųjų laikų Lietuvos
istorija, t.2, p. 675–680.
77
apie tarpukario lietuvos partijų, politinio ir kultūrinio elito demokratijos sampratas plačiau žr. s.
šiliauskas, Demokratijos refleksija Lietuvos politinėje mintyje (1918–1940), klaipėda, 2002.
78
m. rėmeris, Konstitucinės teisės paskaitos / fotografuot. leid./ vilnius, 1990, p. 142.
79
Č. laurinavičius, geopolitikos ir demokratijos dilema: moderniosios lietuvos užsienio politika ir
steigiamasis seimas // 1920–1922 metų parlamentinė patirtis: sprendimų politika, tikslai, aplinkybės, p. 34.
80
j. purickis, seimų laikai // Pirmas nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918–1928, p. 113.