25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS<br />

Reziume<br />

Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, lietuvių tauta tikėjosi imtis spartaus<br />

atkuriamojo darbo visose valstybės gyvenimo srityse. Atrodė, jog 1920 m. lapkričio<br />

29 d. Kaune su lenkais pasirašyta paliaubų sutartis ir kartu tarp lietuvių ir lenkų<br />

kariuomenių nubrėžta neutrali zona tam suteikė juridinį pagrindą, juo labiau jog ją<br />

pasirašant dalyvavo ir Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos nariai.<br />

Deja, ir šį kartą greitai teko nusivilti. Lenkų valdantieji sluoksniai ir toliau<br />

niekaip nenorėjo pripažinti nepriklausoma pasiskelbusios <strong>Lietuvos</strong> Valstybės ir,<br />

susiklosčius palankiai situacijai, neatsisakė planų ją pavergti. 1921 m. pradžioje<br />

lietuvių fronte nuo Vokietijos iki Latvijos sienos buvo sutelktos net 6 lenkų divizijos,<br />

o dar dvi dislokuotos Lydoje. Lenkų karinė vadovybė <strong>Lietuvos</strong> pasienyje<br />

vykdė dažnus savo karinių pajėgų pergrupavimus. Jos siekis buvo išprovokuoti<br />

susirėmimus neutralioje zonoje, suverčiant visą kaltę už tai lietuviams ir tuo<br />

pretekstu mesti prieš Lietuvą minėtas pajėgas, užimti ne tik neutralią zoną, bet<br />

prisijungti ir kitas teritorijas.<br />

<strong>Lietuvos</strong> karinė vadovybė atidžiai stebėjo lenkų kariuomenės veiksmus ir<br />

ruošėsi bet kokiems galimiems priešiškiems antpuoliams. 1921 m. pradžioje<br />

neutralios zonos pasienį saugojo 3 lietuvių divizijos, o viena buvo rezerve.<br />

Blogėjant abiejų šalių tarpusavio santykiams ir lenkų kariams bei įvairiems<br />

provokatoriams vis dažniau pažeidinėjant neutralią zoną, užpuldinėjant pasienyje<br />

buvusias lietuvių sargybas bei plėšiant vietinius gyventojus, <strong>Lietuvos</strong> kariuomenės<br />

vadovybė įsakė visoms kariuomenės dalims energingai rengtis galimai<br />

kovai, tačiau jokiu būdu nepasiduoti lenkų provokaciniams iššūkiams.<br />

Be savo karinių pajėgų koncentravimo okupuotoje <strong>Lietuvos</strong> dalyje, lenkai joje<br />

pradėjo kurti įvairių karinio pobūdžio organizacijų tinklą. Joms buvo iškeltas uždavinys<br />

okupuotame krašte vesti kuo plačiausią ir Lenkijai palankiausią agitaciją<br />

prieš Lietuvą ir jos vadovybę. Tos organizacijos buvo aprūpinamos ginklais, lėšomis,<br />

karine amunicija. Jos iš neutralios zonos gyventojų tarpe telkė vadinamuosius lenkų<br />

partizanų būrius, kurie, remiami civiliais rūbais perrengtų reguliarios lenkų kariuomenės<br />

dalinių, turėjo užimti visą neutralią zoną ir skverbtis į <strong>Lietuvos</strong> gilumą.<br />

Padėtis neutralioje zonoje buvo sudėtinga: nuolat vyko žudymai ir apiplėšimai.<br />

Abi pusės – ir lenkai, ir lietuviai – stengėsi neutralios zonos gyventojus patraukti savo<br />

pusėn. Minėtoje zonoje žymią gyventojų dalį sudarė lietuviai, mažumą – nutautėję<br />

lietuviai, lenkų šalininkai. Tarp lietuvių ir lenkų šalininkų vyko nuolatinės kovos.<br />

neutralios zonos gyventojai dažnai kreipdavosi paramos į <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybę,<br />

tačiau ši nieko negalėjo daryti ir tik ragindavo gyventojus organizuotis ir<br />

217

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!