25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>karo</strong> padėties klausimas lietuvos<br />

seimuose (1919–1927 m. )<br />

Įvadas<br />

Modestas KUODYS<br />

Vytauto Didžiojo universitetas<br />

1918 m. savarankiško valstybingumo keliu pasukusi <strong>Lietuvos</strong> Respublika<br />

beveik du dešimtmečius gyveno nepaprastosios padėties sąlygomis: <strong>karo</strong> padėtis<br />

egzistavo tiek valstybei žengiant pirmuosius žingsnius parlamentinės demokratijos<br />

keliu, tiek nusigręžus nuo jos, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. šiuo<br />

požiūriu ypač savitas ir problemiškas ankstyvasis, vadinamasis „seimokratijos“,<br />

laikotarpis (1920–1926 m.), kai karinei padėčiai stipriai ribojant piliečių visuomeninę<br />

raišką, kūrėsi ir funkcionavo demokratinės institucijos. svarbiausia šių<br />

institucijų – visuotinu, tiesioginiu, slaptu balsavimu renkamas seimas – turėjo<br />

lemiamą reikšmę sustabdant demokratinės konstitucijos garantuotų pilietinių<br />

teisių įgyvendinimą viešajame valstybės gyvenime. Taigi skirtingai nei autoritarizmo<br />

laikotarpiu (1927–1940 m.), <strong>karo</strong> padėtis veikė teisėtai išrinktos, politinės<br />

tautos legitimaciją įgijusios valdžios valia. seimų laikotarpiu <strong>Lietuvos</strong> valstybė<br />

gyveno dvilypį vidaus gyvenimą, jungusį du diametraliai priešingas ir, atrodytų,<br />

nesuderinamas būsenas – konstitucijoje įtvirtiną parlamentinę demokratinę<br />

santvarką ir sudėtingų vidaus bei išorės sąlygų nulemtą <strong>karo</strong> padėties režimą.<br />

Pasak teisės istoriko Mindaugo Maksimaičio, „nuolatinis nepaprastosios padėties<br />

naudojimas iškreipė žmogaus teisių įgyvendinimo praktiką, ir tai ypač trukdė<br />

atsiskleisti demokratijai, kurią nuoširdžiai norėta puoselėti 1922 m. Konstitucija“<br />

1 . Ar motyvai, vertę palaikyti nepaprastąją padėtį, buvo pagrįsti ir realūs, ar<br />

valstybei visada grėsė toks pavojus, jog reikėjo nuolatos naudotis išimtinėmis<br />

<strong>karo</strong> meto priemonėmis ir ar jomis nebuvo piktnaudžiaujama, – tai dar viena<br />

labai komplikuotų bei problemiškų klausimų grupė, į kuriuos atsakyti sunku.<br />

suprantama, jog po 1926 m. perversmo <strong>karo</strong> padėtis visų pirma buvo naudingas<br />

autoritarinei vyriausybei, netoleruojančiai jokio politinio pliuralizmo ir kariškių<br />

pagalba siekiančiai kontroliuoti visuomenę bei išsilaikyti valdžioje. Tačiau seimų<br />

1 m. maksimaitis, <strong>Lietuvos</strong> valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), vilnius, 2005, p. 136.<br />

219

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!