Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

162
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
savyje sutarti, atidžiai stebėti tarp divizijų esamus intervalus. Išsiaiškinus priešo
svarbiausio puolimo kryptį, tuojau pereiti į kontrantpuolį, dar labiau sukoncentruojant
divizijas joms nurodytuose rajonuose.
siekiant išvengti galimų didelių nuostolių, armijos vadas įsakė vykdyti
įvairių karinių sandėlių ir įstaigų atsargų evakuaciją iš Kauno į šiaulius bei Mažeikius,
pasiliekant vietoje tik tai, kas būtinai reikalinga kariuomenės kovoms.
Priešui veržiantis į teritorijos gilumą, nurodyta susprogdinti visus geležinkelių
ir kitus didelius tiltus, kad nepatektų į priešo rankas, traukiantis kariuomenei už
linijos Kaunas–Jonava–ukmergė 15 .
ši direktyva buvo valstybinės svarbos slaptas dokumentas, su kurio turiniu
buvo supažindinti tik aukštieji karo vadai.
Panašaus turinio įsakymus pavaldžioms karinėms dalims paskelbė ir visų
divizijų vadai. Generalinio štabo viršininkas gen. ltn. M. Katchė, turėdamas informaciją
apie lenkų rengimąsi agresyviems veiksmams prieš Lietuvą, taip pat
perspėjo visų keturių pėstininkų ir I raitelių divizijos vadus patikrinti pasirengimą
galimoms kovoms, įsakydamas griežtai laikyti neutralios zonos liniją ir
neįsitraukti į aktyvius veiksmus, kuriuos lenkai galėtų vertinti kaip lietuvių kariuomenės
iššūkį. Jiems buvo nurodyta perimti savo žinion visas jų rajonuose
buvusias šaulių organizacijas ir iš anksto užkirsti kelią visokiems savavališkiems
jų išsišokimams, neleidžiant 10 km atstumu nuo neutralios zonos linijos jokių
ginkluotų veiksmų iš šaulių ir partizanų pusės. už šio įsakymo nevykdymą ir
provokacinius veiksmus šauliams buvo grasinama karo lauko teismu 16 .
savo ruožtu krašto apsaugos ministras prof. J. šimkus, paneigdamas Tautų
sąjungos atstovo Bergeros tvirtinimą, jog gen. L. Želigovskis Vilniaus krašte
teturįs iš viso tik 12000 karių ir nekeliąs pavojaus Lietuvai, 1921 m. birželio 21
d. informavo užsienio reikalų ministrą, jog lietuviai „turi reikalą ne su Želigovskio
kariuomene, bet su reguliariosiomis lenkų armijos dalimis, kuriose yra apie
65000 pėstininkų, 8000 raitelių ir 200 patrankų. Be to, „Vidurinės Lietuvos“ teritorijoje
buvo priskaitoma dar daug civiliais rūbais persirengusių kareivių“ 17 .
Tokios lenkų pajėgos grėsė tuometinei Lietuvai, nepriklausomybės kovoms
vos tik pasibaigus. nepaisant 1920 m. pabaigoje nustatytos minėtos neutralios
zonos, faktiškai jau tų pačių metų paskutinėmis dienomis pradėta juos pažeidi-
15 ten pat.
16 l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės 1921 04 15 slaptas ir skubus įsakymas nr.
445 pėstininkų ir raitelių divizijų vadams, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 278, l. 7.
17 krašto apsaugos ministro prof. j. šimkaus ir l. e. generalinio štabo viršininko p. gen. ltn. m. katchės
1921 06 21 slaptas raštas nr. 980 užsienio reikalų ministrui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 309, l. 244.