Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
sausio 10 d. R. šarmaitis savo dienoraštyje pažymėjo: „sniečkus nervingas“ 31 .
Kad ir trūko žmonių, vis dėlto į lietuvišką diviziją nebuvo šaukiami 1941
m. tremtiniai iš Lietuvos, išbuožinti ir priešiškai tarybų valdžiai nusiteikę lietuviai,
seniai gyvenę sssR (apie tai turėjo būti sprendžiama iš nKVD bylų).
LKP(b) cK sekretorius, LKP(b) cK įgaliotinis divizijoje K. Preikšas 1942
m. sausio 18 d. laiške A. sniečkui rašė, jog naujienos „kol kas nekokios“, į formuojamą
diviziją buvo atvykę 1470 žmonių, tarp jų nKVD pareigūnų ir milicininkų
buvo 1076, buvusio korpuso karių tik 446. Taigi enkavedistai ir milicininkai
į diviziją rinkosi sparčiausiai, bet ir jie dar toli gražu buvo ne visi: K. Preikšo
nuomone, mažų mažiausiai dar 500 „kažkur turėjo būti“.
sovietinių Lietuvos vadovų įsitikinimu, atvykusieji iš buvusio 29–ojo korpuso
sudarė tik mažą dalį būsimojo korpuso karių. Daugiausia korpuso karių buvo atvykę
iš Vologdos srities. K. Preikšo pastebėjimu, jie buvo „baisiai išvarginti žmonės“: vienoje
atvykusių grupių buvo 45 žmonės, 25 iš jų buvo taip suvargę, kad „ant kojų blogai
stovėjo“, juos teko paguldyti į ligoninę. Atvykusių karių nuotaika buvusi „gana
bloga“, anot jo, jie buvo, „matyt, priešų gerai apdirbti“. K. Preikšas kaltino ne rūsčią
sovietinio užnugario realybę, sunkų, žmones fiziškai nualinusį darbą ir sunkias gyvenimo
sąlygas, o įžvelgė kažkokių tarybų valdžios priešų veiklą 32 .
Mobilizuoti iš darbo batalionų ir komandų, išsekinti fiziškai ir palaužti
dvasiškai buvę Lietuvos kariuomenės kariai įtariai, su nepasitikėjimu, nerimu
ir baime žvelgė į savo tarnybos perspektyvą formuojamoje divizijoje. „Ką čia
dabar su mumis darys? Ar negresia mums kas nors?“, – apie Lietuvos kariuomenės
karininkų nuotaikas rašė R. šarmaitis ir taip pat stebėjosi: „nejaugi
žmonės vis dar taip nejaukiai jaučiasi?“ R. šarmaitis apie plk. A. šurkų (vėliau
divizijos 249 šP vadą) atsiliepė kaip apie malonų ir visų pulke mylimą karininką,
tačiau jį neva nustebinę „tik vienas dalykas“: esą pulkininkas nežinojo,
kad su Vokietija kariauja ir Amerika, jis buvo nusiminęs, kad nėra galimybių
pasiųsti į Lietuvą laiško 33 .
Lėta ir sunki 16 LšD formavimo eiga atsispindi įvairaus pobūdžio dokumentuose.
e. ščadenka 1942 m. sausio 29 d. rašte kai kurių karinių apygardų
viršininkams nurodė, kad, nepaisant savo sausio 16 d. rašto apie netinkamą žmonių
atrinkimą į lietuvių ir estų divizijas, ir toliau lūžio nėra. Jis dar kartą įsakė
nedelsiant imtis energingų priemonių, kad visi karinei tarnybai tinkami vyrai
31 r. šarmaičio dienoraštis, ten pat, f. 17 635, ap. 1, b. 12, l. 11.
2 k. preikšo 1942 m. sausio 18 , kovo 1 d. laiškai a. sniečkui, lya, f. 1771, ap. 5, b. 46, l. 2, 5–6.
r. šarmaičio dienoraštis, ten pat, f. 17635, ap.1, b. 12, l. 28.
05