Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

74
Deimantas KARVELIS
buvo daugiau nei 2700 žmonių, tarp kurių net 154 perbėgėliai (Livonijos vokiečiai
arba švedų belaisviai). Pačią pilį švedai sutvirtino iki tol šiuose kraštuose
„nematytomis struktūromis […], fortifikuodami savo stovyklą pylimu, apkasais
ir redutais, sustiprindami laufgrabais ir baterijomis ir visas prieigas prie pilies
šancais“ 221 . Tarp griovio ir pylimo švedai pastatė fortą, kuriuo vežė į pilį vandenį
ir vedžiojo girdyti arklius. Pavyko netgi perimti Biržų įgulos vado (stathalter)
Kroico (Kreutz) laiškus, rašytus Gustavui ir kitiems, atskleidusius įgulos padėtį.
švedai prašė pakeisti juos kitais žmonėmis, skundėsi Radvilos kazokų išpuoliais,
dėstė apie eilinių kareivių nenorą ginti pilį, neturint naujos aprangos ir negaunant
atlyginimo, pranešė apie įgulos gretų retėjimą dėl maro. Tik jėgų papildymo
stygius neleido, anot Radvilos, išnaudoti šio „tinkamo meto atgauti Biržus“ 222 .
Kristupas II suvokė, jog net paėmus Biržus būtų neįmanoma „apginti pilį akimis,
be kariuomenės“ 223 .
Rugsėjo antroje pusėje švedai įsidrąsinę išginė iš pilies pasiganyti didelę
bandą galvijų. Viskas baigėsi tuo, jog Žukovieckio vadovaujama Radvilos palikta
pasala atėmė visus gyvulius, buvusius „pagrindine pilies maisto viltimi“
ir paėmė į nelaisvę keliolika švedų 224 . Kitų šaltinių teigimu, Žukovieckio būriai,
atžygiavę nuo subačiaus, išsivarė nuo pilies kelis šimtus galvijų ir pagavo septynis
belaisvius. Pats Kristupas II tomis dienomis taip pat dalyvavo puldinėjant
švedų įgulą. Jo būriai sudegino vieną švedų įtvirtintą stovyklą, prie pilies paėmė
vieną belaisvį. Po to kunigaikščio daliniai pasitraukė nuo Biržų Bauskės kryptimi
ir įsikūrė netoli Pasvalio 225 . Radvilai niekaip nesisekė surinkti didesnių karinių
pajėgų, net ir verbuojant svetimšalius samdinius, nors 1625 m. rudenį tam buvo
skiriamas ypatingas dėmesys. Prancūzų kapitonas ir Radvilos klientas nuo 1621
m. G. ceridonas, dar vasarą gavęs rankpinigius kareiviams verbuoti, nepakluso
nevienkartiniams patrono nurodymams atvykti į Biržų pilį ar į stovyklą, pats savavališkai
rinko stacijas iš vietos gyventojų, iš BK gyventojų surinktą proviantą
pardavinėjo ir siuntė į savo dvarą, puldinėjo bajorų dvarus, atiminėjo arklius,
„niekino etmono universalus“, galop ketino pereiti tarnauti švedams. spalio 20
d. Radvila įsakė ceridonui atvykti į jo stovyklą, antraip grasino pritaikysiąs jam
221
.1625. iX. 30. b. v. k. radvila e. valavičiui, AR, dz. IV, kop. 314.
222
1625. X. 20. b. v. k. radvila e. valavičiui, AR, dz. IV, kop. 314; 1625. Xi. 10. k. radvila valdovui,
SWP, s. 526-527.
22
1625. Xi. 16. stovykla. k. radvila e. valavičiui, AR, dz. IV, kop. 314.
224
SWP, p. 533.
225
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.