25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

1925 m. pirmoje pusėje dar aktyviau nedemokratines valstybės gyvenimo<br />

apraiškas pradėjo kritikuoti valstiečiai liaudininkai. Birželio 19 d. svarstant spaudos<br />

įstatymo pakeitimą, sleževičius paragino atkreipti dėmesį į tai, kad valdančioji<br />

dauguma pastaruoju metu inicijavo keletą įstatymų (sustiprintos apsaugos,<br />

spaudos, YVAĮ, Baudžiamojo statuto papildymus), kurie palengvina visuomenės<br />

kontrolę ir politinį persekiojimą. Jis atvirai piktinosi vis didėjančia akyla valstybės<br />

priežiūra, stipriai varžančia visuomenę: „Beveik visuose gyvenimo apsireiškimuose,<br />

kur tik pažiūrėsi, niekas savarankiškai negali vystytis. Mes matom, kad savivaldybės<br />

yra pastatytos viršininkų policistų globon, mes matom, kad kiekvienas<br />

gyvenimo apsireiškimas negali apsieiti be policijos globos: visur tik policistas ir<br />

policistas. Mes einam prie tų laikų, kada [...] Lietuvoje prie kiekvieno piliečio bus<br />

pastatytas policistas, kuris turės daboti, kad jis keltųsi iš lovos dešine, bet jokiu<br />

būdu ne kaire koja.“ 253 Kartu sleževičius pateikė ir labai įžvalgią prognozę, prie ko<br />

gali privesti visuomenės prievartinis nustūmimas nuo viešojo politinio gyvenimo:<br />

„Iš vienos pusės bus policija ir žandarai, iš kitos pusės bus neištikima visuomenė,<br />

kurią reikia prižiūrėti. Tai bus pradžia <strong>Lietuvos</strong> žlugimo, nes Lietuvoj bus daugiau<br />

tų kurie turės prižiūrėti, negu pačių gyventojų. Tokiame krašte tik anarchija galės<br />

pradėti viešpatauti ir prives kraštą prie suirutės.“ 254 Po jo kalbėjęs partijos kolega<br />

zigmas Toliušis buvo dar kategoriškesnis – jis konkrečiai įvardijo krikščionių demokratų<br />

priemones siekiant sukoncentruoti visą valdžią savo rankose: „Pastaruoju<br />

laiku mūsų vidaus politikoj pasirodė naujas griežtas kursas. Tas naujas kursas<br />

apsireiškia tuo, kad į seimą buvo įnešta visa eilė įstatymų sumanymų. Pirmoj eilėj<br />

tenka turėti omeny Valstybės apsaugos įstatymas. Tas įstatymas, kalbant atvirai,<br />

turi įvesti fašistinę diktatūrą; ir tos diktatūros priešaky turi būti Vidaus reikalų ministeris.<br />

Prie tos rūšies įstatymų reikia priskaityti ir seimo ir savivaldybių rinkimų<br />

įstatymo pakeitimą. Tie pakeitimai taip pat turi įnešti tam tikrų suvaržymų.“ 255<br />

nuo 1925 m. pradžios gana aiškiai keitėsi ir pats valstiečių liaudininkų kritikos<br />

tonas – jis radikalėjo, darėsi panašesnis į socialdemokratų 256 . Be to, tuo pat<br />

metu abi šios opozicinės frakcijos dar labiau suartėjo, jų puolimas prieš valdančiąją<br />

daugumą tapo kryptingesnis, vieningesnis. Į tai greitai reagavo krikščionių<br />

demokratų spauda, negailėdama piktų, abstrakčiais kaltinimais persmelktų<br />

25 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 06 19, 191, pos., p. 14.<br />

254<br />

Ten pat<br />

255<br />

Ten pat<br />

256<br />

žr. pvz. v. vijoklis [k. grinius], Mūsų klerikalai faktų šviesoje, kaunas, 1925.<br />

27

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!