25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS<br />

kričio 9 d. lenkų partizanai, užpuolę neutralioje zonoje buvusį Liubavo miestelį<br />

(šiapus curzono linijos), nužudė 2 lietuvius milicininkus ir 3 vietos inteligentus<br />

35 . Be to, visokiais būdais buvo žeminama <strong>Lietuvos</strong> valdžia, kuri neva greit<br />

suirsianti, o neutrali zona pereisianti lenkų globon.<br />

Lenkų teroras ir agitacija veikė gyventojus. Iki tol palankūs lietuvių valdžiai ir<br />

energingai kovoję prieš lenkus, vietos gyventojai, nejausdami iš savo valdžios realios<br />

paramos, ėmė silpti, linkti lenkų pusėn ir slapta net mokėti jiems mokesčius.<br />

susiklosčius tokiai padėčiai, krašto apsaugos ministras mjr. B. sližys 1922<br />

m. gruodžio 12 d. slaptame rašte Ministrų kabineto pirmininkui teigė, jog „nesustiprinus<br />

suvalkijoje mūsų administracijos, demoralizuotos daugybe žiaurių<br />

lenkų veiksmų, neparėmus vietinių mums prijaučiančių gyventojų, mes visai<br />

nustosime neutralios zonos ir lenkai ten galutinai įsiviešpataus“ 36 . siekiant išvengti<br />

tokių nemalonių pasekmių, ministras nurodė, jog: 1) būtina sustiprinti<br />

suvalkijoje miliciją, aprūpinti visais galimais pėstininkų ginklais, kad ji visiškai<br />

būtų pasirengusi aktyviai gintis nuo lenkų užpuldinėjimų; 2) padėti Lietuvai lojaliems<br />

neutralios zonos gyventojams susiorganizuoti į grynai karinius būrius,<br />

skirti jiems ginklų bei apmokymų instruktorių ir 3) skirti tam reikalui lėšų pagal<br />

pridedamą sąmatą 37 .<br />

nesulaukę <strong>Lietuvos</strong> valdžios reikiamos paramos, pietų <strong>Lietuvos</strong> gyventojai<br />

patys ėmė organizuotis ir ieškoti užtarimo Tautų sąjungoje. sužinoję iš spaudos,<br />

jog netrukus po neutralią zoną važinės Tautų sąjungos komisija, neva, žadanti<br />

nustatyti naują demarkacijos liniją, 1922 m. rugsėjo 15 d. suvalkų apskr.<br />

Andriejavo valsčiaus 11–os kaimų (Andriejavo, sodželkų, Maidano, Jeziorkų,<br />

Kaciolkų, selmentkos, Krysavo, Arišejenkos, Ingielio, Jakenavo ir smalnyčios)<br />

gyventojai savo rašte griežtai pareikalavo, kad minėti kaimai būtų priskirti Lietuvai,<br />

nes juose gyvena tikri <strong>Lietuvos</strong> piliečiai. Jie skundėsi, kad jau treji metai esą<br />

paskirti į neutralią zoną, kurioje jiems iš lenkų teko patirti didžiausių sunkumų:<br />

mušimų, suėmimų, duoti pastotes įvairiems darbams dirbti, mokėti nepakeliamas<br />

duokles ir t. t. Be to, lenkai suvaržę gyventojų teises, lietuvybę. šį reikalavimą<br />

pasirašė minėtų 11 kaimų 2267 gyventojai 38 .<br />

Dar anksčiau, 1922 m. rugpjūčio 30 d., panašų reikalavimą minėtai komi-<br />

5<br />

ten pat.<br />

36<br />

krašto apsaugos ministro mjr. inž. B. sližio 1922 12 12 slaptas raštas nr. 1458 ministrų kabineto<br />

pirmininkui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 380, l. 163.<br />

7<br />

ten pat.<br />

38<br />

suvalkų apskr. andriejavo valsč. gyventojų 1922 09 15 reikalavimai tautų sąjungos komisijai,<br />

LCVA, f. 929, ap. 3, b. 367, l. 127.<br />

169

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!