Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

42
Dr. Rimantas ZIZAS
sudarė sąlygas reikštis dar didesniam vadų ir politinių darbuotojų neatsakingumui,
politinis darbas divizijoje buvo dirbamas netinkamai.
savo vasario 25 d. priimtame dokumente 48–osios armijos Karo taryba
nutarė 16 LšD vadą, gen. mjr. f. Žemaitį įspėti, kad jis ne visiškai atitinka užimamas
pareigas, divizijos užnugario viršininką plk. Gudelį, kaip praradusį kontrolę
užnugario daliniams ir už divizijos neaprūpinimą maistu ir šaudmenimis,
pašalinti iš pareigų ir atiduoti teismui, divizijos vado pavaduotojui, brigados
komisarui J. Macijauskui (dokumente jo pavardė rašoma – Macijevkas) už blogai
organizuotą politinį darbą paskelbti įspėjimą. 48–osios armijos prokurorui
ir Ypatingojo skyriaus viršininkui nedelsiant išvykti į diviziją ištirti aplinkybių,
kodėl buvo paliktas nagornas, kaltus atiduoti teismui. Armijos štabo viršininkui
nedelsiant į divizijos susitelkimo ruožą nusiųsti užtveriamąjį būrį nr. 1., kad būtų
sulaikomi savavališkai paliekantys mūšio lauką ir šaudomi bėgantys iš jo.
Divizijos vadui ir jo pavaduotojui J. Macijauskui įsakyta per 3 dienas divizijos
dalyse įvesti griežtą tvarką (surinkti, arčiau priešakinių pozicijų pritraukti
užnugario dalis, išmėtytus šaudmenis ir kt.), sustiprinti discipliną, organizuoti
divizijos kovingumą stiprinantį politinį darbą.
už visų priemonių stiprinant divizijos kovingumą ir discipliną joje realizavimą
atsakingais buvo paskirti 48–osios armijos vado gen. ltn. P. Romanenkos
pavaduotojai plk. /K./ Kolganovas ir plk. Jakovlevas.
šis nutarimas turėjo būti paskelbtas divizijos karininkams ir viršininkams
iki batalionų vadų imtinai 119 .
Ant dokumento užrašyta Briansko fronto kariuomenės vado gen. ltn. M.
Reiterio ir gen. mjr. I. susaikovo rezoliucija: „Jeigu Žemaitis divizijoje neįves
tvarkos, teks jį pakeisti“.
Reikia pažymėti, kad 48–osios armijos vadovybės dokumente buvo nemažai
teisingos kritikos, teiginių ir priekaištų apie nepakankamą divizijos karinį pasirengimą,
tai buvo priversti pripažinti ir divizijai vadovaujantys asmenys. Antai J. Macijauskas
minėtame 1943 m. kovo 4 d. laiške A. sniečkui rašė apie tai, kad tenka
pripažinti, jog „iš mūsų pusės“ buvo daug didelių trūkumų: visų pirma pasirodė,
kad divizija buvo nepakankamai paruošta pagal naujausią Raudonosios armijos
karo statutą, ji puolė pernelyg tankiomis, tirštomis karių gretomis, dėl ko turėjo
didelių nuostolių, kariai atsilikdavo nuo tankų, apšaudomi iš minosvaidžių, užuot
veržęsi pirmyn, suguldavo, šauliai nemokėjo šaudyti į priešo aviaciją, šlubavo dis-
119 ten pat, b. 808, l. 7–8.