Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

170
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
sijai pasirašė neutralios zonos 19–os kaimų (Garniabūdžio, naujakaimio, Žaliosios,
Budziskos, sabaliavo, Volkoviznos, Kamenkos, salaperangio, Pasiekų,
sapsalio, Kazlavo, šarkio, senabūdžio, Reketijos, santakos, Trikaičių, Aguonio,
Paliubavės, Grumodiškių) 94 įgaliotiniai už 602 gyventojus 39 . Panašius reikalavimus
buvo parašę ir keleto kitų kaimų gyventojai 40 .
Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos atstovas ispanas P. saura su tos
komisijos sekretoriumi serbu s. Lasičiumi 1923 m. rugsėjo–spalio mėn. be apsaugos
neišdrįso pasirodyti neutralioje zonoje, kurioje jiems buvo pavesta ištirti
padėtį. Jiems buvo baugu lankyti tos pačios Tautų sąjungos kontrolės komisijos
nustatytą neutralią zoną 41 . Vis dėlto susipažinęs su realia padėtimi vietoje, P. saura
Tautų sąjungos posėdyje vėliau pareiškė, jog 300 tūkst. gyventojų turinčioje
neutralioje zonoje padėtis nepakenčiama: tarp lietuvių ir lenkų nuolat vyksta susirėmimai
ir lietuviai su lenkais niekad nesusitaikys 42 .
Į šį reikalą įsikišo Tautų sąjungos Taryba. 1923 m. vasario 3 d. posėdyje ji
rekomendacijos forma pasiūlė lietuvių ir lenkų vyriausybėms dėl neutralios zonos
tarp abiejų valstybių padalijimo ir jos administravimo, išvedant tarp jų administracinę
liniją. Lenkai su tuo sutiko. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė, laikydamasi principo
neįsileisti į teritorinius sandėrius su Lenkija, šiai Tautų sąjungos rekomendacijai
nepritarė ir siūlė bylą perduoti nuolatiniam Tarptautiniam teismui. Tačiau
Tautų sąjungos Taryba vengė Tarptautinio teismo ir minėtos bylos jam spręsti neperdavė.
Dar daugiau. Ambasadorių konferencija, Lenkijos Vyriausybės prašoma,
visai neatsiklaususi Lietuvos, tų pačių metų kovo 15 d. pripažino Lenkijos sienas
su Lietuva pagal Tautų sąjungos atstovo, anksčiau minėto ispano P. sauros, 1922
m. apsilankiusio Lietuvoje, pateiktą atliktų darbų ataskaitą ir jo nustatytą demarkacijos
liniją. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybės atstovai Paryžiuje įteikė Ambasadorių
konferencijai griežtą protestą ir minėto nutarimo nepriėmė 43 .
Lietuvos užsienio reikalų ministerija 1923 m. vasario 12 d. pranešė Krašto
apsaugos ministerijai, jog Lietuvos Vyriausybė pasiliko prie savo senojo nusistatymo,
kad neutrali zona, kokia ji buvo nustatyta Tautų sąjungos karinės kontrolės
komisijos, privalo pasilikti neliečiama, kol abi pusės, pasirašiusios 1920 m. lapkričio
29 d. protokolą, nuspręs bendru susitarimu ją panaikinti. Todėl, vadovaujantis
9
ten pat, l. 128.
40
ten pat, l. 129–132.
41
v. j. neitralėj zonoje, Karys, 1922 12 13, nr. 49, p. 581.
42
lietuva ir užsieniai, Karys, 1923, nr. 7, p. 85.
4
p. klimas, Iš mano atsiminimų, vilnius, 1979, p. 378–379.