Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
linijos užimamos išeities pozicijos puolimui, lėtas puolimo tempas, baimė eiti į
durtuvų kautynes, blogas sąveikavimas su artilerija, šaulių (pėstininkų) pasyvumas
(nejudėjimas į priekį) artilerijos parengimo metu ir kt. 117
šiuose teiginiuose, išreiškiančiuose daugiausia pačios divizijos vadovybės
požiūrį, yra nemažai tiesos apie divizijos nesėkmių prie Aleksejevkos priežastis,
jos plačiai aptartos ir aprašytos sovietinių autorių ir divizijos veteranų atsiminimuose.
(Kaip minėta, šiuo požiūriu vertingi Atgimimo spaudoje pasirodę divizijos
veteranų atsiminimų fragmentai, divizijos veiksmų komentarai ir kt. 118 .)
Koks buvo Raudonosios armijos aukštesniosios vadovybės požiūris į 16
LšD kovinius veiksmus ir jos nesėkmių priežastis prie Aleksejevkos? Iš karto
tenka pažymėti, kad jis smarkiai skyrėsi nuo pačios divizijos vadovybės, iki šiol
kai kurių jos veteranų propaguojamų teiginių.
Jau minėtame 48–osios armijos Karo Tarybos 1943 m. vasario 25 d. nutarime
„Dėl priemonių stiprinant 16–osios Lietuviškosios šaulių divizijos kovingumą
ir discipliną“, skelbusiame jos nepasirengimą mūšiams, buvo tvirtinama, kad
16 LšD per dvi mūšių dienas parodė labai žemą kovingumą ir discipliną. Buvo
pažymima, kad, nepaisant ilgo buvimo užnugaryje ir turėtų galimybių organizuoti
karių apmokymą, divizija nemokėjo organizuoti pėstininkų kovinės rikiuotės,
dėl ko patyrė nepateisinamų nuostolių, patirti nuostoliai turėjo įtakos karių
moralinei būsenai. esą divizijos 167 šP du kartus be įsakymo paliko užimamas
pozicijas, svarbiausia, savavališkai paliko užimtą nagorną. Dėl blogos maskuotės
ir nemokėjimo panaudoti šautuvų, kulkosvaidžių, prieštankinių šautuvų divizija
pačią pirmąją susitelkimo mūšiui dieną patyrė žymių nuostolių (žuvo apie
400 žmonių). Dėl blogos disciplinos pulkuose buvo mūšio lauko palikimo atvejų
(sužeistųjų palydėjimo į užnugarį ir kitais pretekstais). Keliai į dalis priešakinėse
pozicijose buvo valomi blogai, tai ir stabdė šaudmenų ir maisto tiekimą į priešakines
pozicijas ir labai apsunkino normalų sužeistųjų evakavimą. Priešo aviacijos
smūgiai į gurguolių susitelkimo vietas, sanitarijos įstaigas pakenkė visos
divizijos kovinei moralei, galėjo sukelti paniką, kuri galėjo apimti ir priešakines
pozicijas. Divizijos užnugaris buvo išsibarstęs, maisto produktai atsiliko, medicinos
sanitarijos batalionas neatvyko, haubicų artilerija, šaudmenys atsiliko, jų
artilerijos padaliniuose buvo neleistinai mažai. Priemonių įvesti griežtą tvarką
nebuvo imtasi, niekas dėl pasipiktinimą keliančių dalykų nebuvo nubaustas, o tai
117
išrašas iš 16 lšd kovos veiksmų žurnalo, ten pat, b. 262, l.33–34; ap. 6, b. 180, l. 20 ir kt.
118
žr.: a. martnionis, pakirsti ąžuolai aleksejevkoje, tiesa, 1989, nr. 14121; k. varašinskas, dimisijos
gen. mjr. pr. petronis, pirmosios lietuviškosios divizijos kautynės, gimtasis kraštas, 1988 balandžio
28 – gegužės 5 d. ir kt.
341