Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

More documents

Recommendations

Info

242 Modestas KUODYS tiškiausios valstybės, kad valstybiškai mąstanti Lietuvos visuomenė pati nori didesnės tvarkos. „Kas [1919 m.] buvo arčiau valdžios, tas gerai žino“, – pasakojo Krupavičius, – „kad Vyriausybės durys neužsidarydavo nuo įvairių Lietuvos kampelių delegacijų, važiavusių į Kauną su prašymais, kad besivėluojanti vyriausybė kuo greičiau įvestų karo stovį. nesant dar bendrų instrukcijų, Marijampolės komendantui jį įvedus, savo iniciatyva, gyventojai jį iš dėkingumo gėlėmis apibarstė ir jo vardą ligšiol su pagarba mini 117 “. Jis pateikė aiškius, bet gal ir kiek perdėtus motyvus, dėl kurių būtina įvesti karo padėtį: „Kuomet aplink mus siuva visur mūsų priešininkai, kuomet visur pilna valstybės išdavikų, kuomet pradėjo visti plėšikų gaujos, kuomet politinės atmainos pakrypo ne mūsų naudon ir mūsų valstybinį gyvenimą dar labiau apsunkino, supainiojimo – vienais žodžiais nieko nepadarysi [...] 118 “. Prieš karo padėties grąžinimą atvirai stojo tik socialdemokratai, nors kai kurie jų neoficialiai pritarė Vyriausybės sprendimui. M. sleževičiui tai pagrasinus vieno posėdžio metu, LsDP frakcijos narys V. Čepinskis to kategoriškai nepaneigė: „Kai kurie gal svyravo, bet frakcijoj ir seime buvo nusistatę prieš karo padėties įvedimą, ir Krašto apsaugos komisijos narys [Vladas] Požela, atėjęs į frakciją, sakė, kad komisijoj jis griežtai kalbėjęs prieš karo padėties įvedimą 119 “. Iš tiesų bent jau viešai frakcijos pozicija liko vieninga – visi kalbėjusieji socialdemokratų atstovai kategoriškai laikėsi partijos požiūrio. staigus LsDP atstovų nuomonės pasikeitimas gerokai įsiutino krikščionis demokratus, jų laikraštis Laisvė tomis dienomis išspausdino be galo piktą straipsnį apie tai 120 . spaudoje socialdemokratai aiškino, kad, nors sovietų Rusijos ir Lenkijos karo veiksmai gali kliudyti Lietuvą, karo padėtis nuo to neapsaugos, o tik toliau trikdys gyvenimą piliečiams. Viename straipsnių raginta labiau pasikliauti visuomene: „Geriausias apsigynimas, kiekvienos demokratingai tvarkomos šalies, tai jos liaudies griežtas pasiryžimas ginti savo laisvę, savo teisę savarankiškai vidujinį gyvenimą tvarkyti. Kad Lietuvos liaudis jau moka gintis ji parodė 19–ais metais, laukan gindama tuos pačius bolševikus, spirdama legionininkus suvalkijoj, kuldama bermontininkus, netenka abejoti, kad ir dabar Rusų pavojui iškilus, Lietuvos darbo žmonės, gal tik išskiriant Maskvos užlaikomus agentus, mokėtų sutikti krašto grobikus. Tik reikia tos jėgos sukelti, sutvarkyti ir vesti. Tik reikia liaudimi pasitikėti. Lietuvos darbininkams karo stovio įvedimas turi ypatingos 117 ten pat, p. 2 118 ten pat, p. 2. 119 Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 41 pos., p. 356. 120 p. „šėtono galybė“// Laisvė, 1920 09 25, p. 1.
KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) reikšmės. Be abejo, darbininkų priešai skubinsis juo pasinaudoti suvaržymui jų organizacijų, susirinkimų, jų kovos už savo būvio pagerinimą. Kokie yra mūsų komendantai ir milicija, gana gavome patirti [Valstybės] Tarybos laikais 121 “. nors LsDP reikalavimai seime pritarimo nesulaukė, ši frakcija ir toliau nenustojo aktyviai kelti karo padėties panaikinimo klausimą. 1920 m. rudenį socialdemokratų atstovai kiekviena proga stengėsi apie tai priminti. Rugsėjo vidury, svarstant ministrų kabineto deklaraciją, K. Venclauskis kalbėjo: „Mūsų krašte tebėra karo padėtis ir tuo suvaržyta pilietinė teisė [...] Rodos jau reikia aiškiai pasakyt, kad čia karo padėtis įvesta be reikalo. Visi organai: valstybiniai, savivaldybių ir administracijos veikia neblogai. Kam reikalinga pastatyt apskrityse karo komendantai [...] o kad viskas yra, kas reikalinga krašte valstybės funkcijoms atlikti, vis tik įvedama karo padėtis. Ir ką karo padėtis mums davė ? Kada buvo įvedama karo padėtis, buvo manoma, kad tai padės kovai su priešvalstybiniais elementais, su spekuliacija, su plėšikais; bet pasirodo, kad nieko panašaus nėra. Karo komendantai, galbūt, mažai suprasdami valstybines pareigas, valdo pagal savo nuožiūras 122 “. Paminėti karo padėties sukelti neigiami reiškiniai išprovokavo platesnį aktualių problemų įvardijimą bei aktyvesnes diskusijas. Ta proga žodžio paprašęs sleževičius, primindamas deklaracijos dalį apie atgautą Vilniaus kraštą, pasiūlė amnestuoti suklaidintus, nesąmoningai su Lietuvos priešais 1919–1920 m. kolaboravusius asmenis ir taip pakelti vyriausybės autoritetą bei mažinti visuomenės susipriešinimą. Jo poziciją palaikė ir žydų frakcijos atstovas š. Rozenbaumas: „Mes negalim ir neturim skirti savo piliečių į sūnus ir posūnius [...]mes turime dabot, kad krašte nebūtų priešingų gaivalų; bet kiekvienas gaivalas bus valstybei priešingas, jei valstybė bus jam priešinga 123 “. Rozembaumas taip pat apgailestavo, jog „deklaracija nepatenkina demokratinių sluoksnių reikalavimo, nes neduoda atvaduotam [Vilniaus] kraštui apsisprendimo teisės, neduoda laidavimo pilietinių teisių vykinimo, neteikia darbininkų klasei veikimo laisvės, nenurodo plano nedarbui prašalint, vykina savo nusistatymą, karo padėčia atsiremdama“ 124 . Ragindamas mažinti valstybės ir visuomenės tarpusavio nepasitikėjimą, sleževičius nesiėmė kategoriškai smerkti karo padėties šalyje. Jie kvietė pirmiausiai apdairiai ir atsakingai įvertinti visas tokią valstybės padėtį lemiančias aplinkybes: „Taip gerbiamieji, karo padėtis tai joks smagumas, karo padėtis tai sunki našta. Ypač pas mus, kur trūksta dar- 121 vėl karo stovis // Socialdemokratas, 1922 07 29, p. 1. 122 Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 41 pos., p. 349. 123 Ten pat 124 Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 44 pos., p. 355. 24
Page 1 and 2:
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
Page 3 and 4:
TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
Page 5 and 6:
Baltų karyBos ankstyvajame geleži
Page 7 and 8:
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
lietuvos nuostoliai 1812 m. kare Į
Page 91 and 92:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE to
Page 93 and 94:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ro
Page 95 and 96:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE m
Page 97 and 98:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE an
Page 99 and 100:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE t.
Page 101 and 102:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE -
Page 103 and 104:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE 1
Page 105 and 106:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ko
Page 107 and 108:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE su
Page 109 and 110:
LIETUVOS NUOSTOLIAI 1812 M. KARE ti
Page 111 and 112:
111 Vertimas iš latvių kalbos lie
Page 113 and 114:
LIETUVIAI LATVIŲ ŠAULIŲ DALINIUO
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
lietuvos kariuomenės karininkų sk
Page 133 and 134:
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKŲ SK
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
lenkų provokaCijos neutralioje Zon
Page 155 and 156:
LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192: LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZON
Page 219 and 220: karo padėties klausimas lietuvos s
Page 221 and 222: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 241: KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS S
Page 291 and 292: audonosios armijos 16-oji lietuviš
Page 293 and 294:
RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
Page 355 and 356:
LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Page 391 and 392:
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
Page 421 and 422:
Les annales empyriques dévoilent q
Page 423 and 424:
se sont retirés avec des unités d
Page 425 and 426:
LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
Page 427 and 428:
l’action militaire polonaise bien
Page 429 and 430:
cratisation. à son tour les partis
Page 431 and 432:
1943 elle participait dans les bata
Page 433:
4 „Karo archyvo“ XXII tomo stra
show all

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?