25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

reikšmės. Be abejo, darbininkų priešai skubinsis juo pasinaudoti suvaržymui jų<br />

organizacijų, susirinkimų, jų kovos už savo būvio pagerinimą. Kokie yra mūsų<br />

komendantai ir milicija, gana gavome patirti [Valstybės] Tarybos laikais 121 “.<br />

nors LsDP reikalavimai seime pritarimo nesulaukė, ši frakcija ir toliau nenustojo<br />

aktyviai kelti <strong>karo</strong> padėties panaikinimo klausimą. 1920 m. rudenį socialdemokratų<br />

atstovai kiekviena proga stengėsi apie tai priminti. Rugsėjo vidury, svarstant<br />

ministrų kabineto deklaraciją, K. Venclauskis kalbėjo: „Mūsų krašte tebėra<br />

<strong>karo</strong> padėtis ir tuo suvaržyta pilietinė teisė [...] Rodos jau reikia aiškiai pasakyt, kad<br />

čia <strong>karo</strong> padėtis įvesta be reikalo. Visi organai: valstybiniai, savivaldybių ir administracijos<br />

veikia neblogai. Kam reikalinga pastatyt apskrityse <strong>karo</strong> komendantai<br />

[...] o kad viskas yra, kas reikalinga krašte valstybės funkcijoms atlikti, vis tik<br />

įvedama <strong>karo</strong> padėtis. Ir ką <strong>karo</strong> padėtis mums davė ? Kada buvo įvedama <strong>karo</strong> padėtis,<br />

buvo manoma, kad tai padės kovai su priešvalstybiniais elementais, su spekuliacija,<br />

su plėšikais; bet pasirodo, kad nieko panašaus nėra. <strong>Karo</strong> komendantai,<br />

galbūt, mažai suprasdami valstybines pareigas, valdo pagal savo nuožiūras 122 “.<br />

Paminėti <strong>karo</strong> padėties sukelti neigiami reiškiniai išprovokavo platesnį aktualių<br />

problemų įvardijimą bei aktyvesnes diskusijas. Ta proga žodžio paprašęs<br />

sleževičius, primindamas deklaracijos dalį apie atgautą Vilniaus kraštą, pasiūlė<br />

amnestuoti suklaidintus, nesąmoningai su <strong>Lietuvos</strong> priešais 1919–1920 m. kolaboravusius<br />

asmenis ir taip pakelti vyriausybės autoritetą bei mažinti visuomenės susipriešinimą.<br />

Jo poziciją palaikė ir žydų frakcijos atstovas š. Rozenbaumas: „Mes<br />

negalim ir neturim skirti savo piliečių į sūnus ir posūnius [...]mes turime dabot, kad<br />

krašte nebūtų priešingų gaivalų; bet kiekvienas gaivalas bus valstybei priešingas,<br />

jei valstybė bus jam priešinga 123 “. Rozembaumas taip pat apgailestavo, jog „deklaracija<br />

nepatenkina demokratinių sluoksnių reikalavimo, nes neduoda atvaduotam<br />

[Vilniaus] kraštui apsisprendimo teisės, neduoda laidavimo pilietinių teisių vykinimo,<br />

neteikia darbininkų klasei veikimo laisvės, nenurodo plano nedarbui prašalint,<br />

vykina savo nusistatymą, <strong>karo</strong> padėčia atsiremdama“ 124 . Ragindamas mažinti valstybės<br />

ir visuomenės tarpusavio nepasitikėjimą, sleževičius nesiėmė kategoriškai<br />

smerkti <strong>karo</strong> padėties šalyje. Jie kvietė pirmiausiai apdairiai ir atsakingai įvertinti<br />

visas tokią valstybės padėtį lemiančias aplinkybes: „Taip gerbiamieji, <strong>karo</strong> padėtis<br />

tai joks smagumas, <strong>karo</strong> padėtis tai sunki našta. Ypač pas mus, kur trūksta dar-<br />

121<br />

vėl <strong>karo</strong> stovis // Socialdemokratas, 1922 07 29, p. 1.<br />

122<br />

Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 41 pos., p. 349.<br />

123<br />

Ten pat<br />

124<br />

Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 44 pos., p. 355.<br />

24

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!