Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

72
Deimantas KARVELIS
geografiškai artimesnių BK miestelių 211 . 1626 m. upytės pavieto seimelio instrukcijoje
rašoma apie dvarų, miestelių ir kaimų plėšimą, deginimą bei valdinių
vargą, sukeltą kariuomenių savivalės ir bado 212 . BK gyventojus alino ir LDK kariuomenės
plėšikavimai. 1626 m. pabaigoje oršos seniūno A. sapiegos ir Polocko
kašteliono M. zenovičiaus daliniai apiplėšė vietinius gyventojus, Biržų seniūnas
surašęs padarytus nuostolius ir klausęs Radvilos, kaip pasielgti toliau 213 . etmonas
prašė apsaugoti jo valdas nuo kareivių plėšikavimo, tvirtindamas, jog priešingu
atveju galvoti apie Biržų pilies susigrąžinimą nėra šansų 214 . Radvila buvo teisus,
vienam valdovo pareigūnui rašydamas, jog jo užnerio valdas, taigi ir BK, nualino
ne tik priešas, bet ir savieji. Toks atvejis nebuvo vienintelis ar atsitiktinis. LDK kariuomenės
„šeimininkavimo“ BK gyventojų atžvilgiu faktų buvo pasitaikę ir anksčiau.
1605 m. tuometinis Biržų seniūnas s. Voinovskis Radvilos pavedimu kartu su
upytės pavieto paseniūniu suregistravo kareivių padarytų nuostolių Biržų valdose
faktus. Iš jų aiškėja, jog labiausiai kariuomenė savivaliavo teritorijose palei vieškelį,
vedantį į Livoniją. Rašte minima Aleksandro chodkevičiaus kuopa, penkias
dienas dislokacijos vietoje atiminėjusi grūdus iš Biržų valdos valstiečių, Bornikovskio
kuopa, kurios „žygdarbiai“ Papilio valdoje ir žemionių prie nemunėlio
dvareliuose pasireiškė valstiečių puldinėjimu, grūdų, arklių, jaučių atiminėjimu.
Minėtus veiksmus Voinovskis įvardijo kaip ne tokį didelį nuostolį, lyginant su kitų
per BK judančių dalinių elgsena 215 . 1622 m. Radvila skundėsi kancleriui, jog LDK
kariuomenės vėliavos neskuba vykti į Livoniją, bet plėšia jo valdinius, „atiminėdami
maistą kasdieninėmis stacijomis ir išpirkomis“ 216 . BK teritorijos nusiaubimo
ir valdinių išžudymo faktą jau 1626 m. seime Varšuvoje iškėlė Radvilos dvariškis
slucko seniūnas stanislovas Bučinskis 217 .
Vietinių gyventojų plėšimai karo veiksmų metu pirmiausia buvo susiję su
kariuomenės apsirūpinimo proviantu klausimu. Didžiule Radvilos padalinių problema
tuo metu buvo apsirūpinimas proviantu. 1625 m. rugsėjį Kristupo II Radvi-
211 a. tyla, Lietuva ir Livonija (…), p. 182.
212 a. tyla, Lietuva ir Livonija (…), p. 186-187.
213 1626. Xii. 12. stovykla prie Biržų. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507.
214 „Wszystkie moje patrimonium z Birżami wniwecz poszło (…), jestem jak w jakiej prasie ustawicznego
żału względem dóbr moich zawilejskich, i od nieprzyjaciela i od swoich zgubionym”,1626. ? . k. radvila
valdovo urėdininkui (?), SWP, s. 571; 1626. vi. 9. anykščiai. a. k. gosievskis k. radvilai, RNB, f. 971,
ap. 2, Col. aut. 116, l. 120.
215 1605. ii. 10. Biržai. s. voinovskis k. radvilai, AR, dz. V, t. 445, nr. 17733.
216 1622. i. 27. mintauja. k. radvila l. sapiegai, SWP, s. 147.
217 1626. ii. 14. varšuva. s. Bučinskis k. radvilai, “Spisek orleanski”, s. 120.