25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

288<br />

Modestas KUODYS<br />

tuto reglamentais, abi buvo atmestos.<br />

Vėliau seimas jau neturėjo geresnės progos pareikšti protestų dėl <strong>karo</strong> padėties<br />

ar kitų diktatūros sukurtų visuomeninio politinio gyvenimo suvaržymų.<br />

1927 m. balandžio 12 d. Trečiajam seimui priėmus LVLs frakcijos Vyriausybei<br />

pateiktą interpeliaciją dėl jos nario Pajaujo arešto, Prezidentas smetona specialiu<br />

dekretu paleido seimą 325 .<br />

Po perversmo seimas valstybės gyvenime iš esmės jokio realaus vaidmens<br />

nebevaidino. naujoji valdžia nebandė paisyti jo daugumos nuomonės, kaip ir<br />

nebuvo suinteresuota tolesniu jo darbu, kadangi jame neturėjo palaikymo. 1927<br />

m. balandžio pradžioje išreikštas nepasitikėjimas vyriausybe aukščiausiajai valstybės<br />

valdžiai jau nebeleido ilgiau toleruoti seimo ir tęsti 1922 m. Konstitucijoje<br />

įtvirtintos parlamentarizmu grindžiamos santvarkos funkcionavimo.<br />

Išvados<br />

1. 1919 m. pradžioje įvesta <strong>karo</strong> padėtis didžiojoje <strong>Lietuvos</strong> dalyje su nedidelėmis<br />

pertraukomis (1919 03 01 – 1920 07 23 ir 1926 06 17 – 1926 12 17)<br />

veikė visą seimų laikotarpį (1920–1927). <strong>Karo</strong> padėties paskirtis – sustabdžius<br />

pagrindines pilietines laisves ir laisves, parengti valstybę gynybai nuo išorinės<br />

agresijos bei sudaryti sąlygas efektyviai kovai su vidaus priešais. Lietuvoje <strong>karo</strong><br />

padėties režimą reglamentavo 1919 m. priimti Ypatingieji valstybės apsaugos įstatai<br />

(YVAĮ), suteikę Krašto apsaugos ministrui bei jam pavaldžiai vietinei karinei<br />

administracijai (<strong>karo</strong> komendantams) plačius įgaliojimus, užtikrinant kariuomenės<br />

aprūpinimą, saugumą, palaikant vidaus tvarką. <strong>Karo</strong> padėties paskelbimą<br />

ir palaikymą reglamentavę teisiniai aktai valstybės kūrimosi pradžioje priimti<br />

gana skubotai, todėl ilgainiui buvo ne kartą pildomi ir koreguojami.<br />

2. Lietuviškasis parlamentarizmas formavosi idealizuotos demokratijos<br />

atmosferoje, kurią sukūrė to meto Vakarų pasaulyje vyravusi politinė pasaulėžiūra<br />

ir tautinio sąjūdžio tradicijos. nors bemaž visos parlamentarizmo laikotarpio<br />

lietuvių partijos, demokratiją laikė vertybe, gana aiškiai skyrėsi jų požiūriai į demokratinių<br />

principų institucionalizavimo lygmenį realiame valstybės gyvenime.<br />

Kairiosios partijos, visų pirma socialdemokratai, aukščiausiu siekiu laikė plačių<br />

pilietinių laisvių ir teisių bei socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimą, todėl kategoriškai<br />

priešinosi viskam, kas varžė politinę visuomeninę piliečių raišką. De-<br />

25 Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1927 04 12, 78 pos., p. 20.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!