Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
tai yra ne kas kita kaip tiktai senojo režimo viešpatavimo rezultatai.“ 293 ši
Purėnienės kalba gerai apibendrina visos LsDP frakcijos požiūrį į savo misiją
seime ir santykį su ankstesnėmis vyriausybėmis. nors socialdemokratų atstovė
pripažino, kad esama nemažai tokių kalinių, „kurie tikrai buvo nusikaltę, dėl
kurių teismas pasakė savo žodį ir pripažino kaltais“ 294 , bet tuo pat metu ji dar stipriau
akcentavo tai, jog dauguma karo padėties metu iškeltų politinių bylų buvo
slaptosios policijos „sufabrikuotos“. Tą patį skelbė ir socialdemokratų spauda 295 .
Jau pirmojo įstatymo skaitymo metu dešinieji kategoriškai pareiškė nepritarsią
amnestijai, nes paleisti politiniai kaliniai dar labiau destabilizuos valstybės gyvenimą,
sustiprins priešiškų jai elementų ir užsienio įtakos agentų gretas 296 . nepaisant
to, įstatymo projektas įveikė dviejų skaitymų pakopas. Tačiau galutinį
jo priėmimą kuriam laikui sustabdė trečiasis skaitymas, mat dalis valdančiosios
daugumos – valstiečiai liaudininkai – nusprendė, jog amnestija per plati, ir todėl
nesiryžo jos palaikyti 297 . Vis dėlto netrukus buvo priimtas kitas, gerokai nuosaikesnis
bei siauresnis, Vyriausybės parengtas amnestijos įstatymas 298 .
Liepos 6 d. Vyriausybės frakcijos nusitaikė į ankstesnės valdančiosios daugumos
priimtą baudžiamojo statuto pakeitimą. Tie pakeitimai sankcionavo mirties
bausmę už aukšto rango valstybės pareigūnų nužudymą 299 . šios nuostatos
panaikinimą taip pat inicijavo valstiečiai liaudininkai. frakcijos vardu kalbėjęs
referentas Toliušis aiškino, jog atšaukus karo padėtį visi su juo susiję reiškiniai,
taip pat ir mirties bausmės vykdymas turi būti sustabdyti 300 . Liepos 9 d. įstatymas
buvo priimtas.
Visa ši kairiųjų Vyriausybės vykdoma demokratinių principų įtvirtinimo ir
„krikščionių diktatūros“ padarinių šalinimo politika kėlė didelį krikščionių demokratų
bloko nepasitenkinimą, nuolatos reiškiamą tiek seimo tribūnoje, tiek
spaudoje 301 . Kaltinimai „kerenščinos“ sukūrimu bei valstybės „bolševizacija“
pasipylė jau pirmosiomis susirinkusio Trečiojo seimo darbo savaitėmis 302 . 1926
29
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 22, 10 pos., p. 1.
294
ten pat, p. 2.
295
kova dėl amnestijos // Socialdemokratas, 1926 07 08, p. 1.
296
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 25, 13 pos., p. 4–5, 9.
297
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 07 06, 17 pos., p. 1.
298
a. eidintas, Aleksandras Stulginskis. Lietuvos prezidentas – Gulago kankinys, vilnius, 1995, p. 211.
299
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 07 06, 17 pos., p. 4.
00
ten pat, p. 5.
301
r. lopata, Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: aplinkybės, legitimumas, koncepcija, p. 74.
02
krikščionių demokratų nusistatymas dėl naujos vyriausybės // Rytas, 1926 06 24, p.1–3.
281