Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

166
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
niais juos aprūpindavo artimiausios lenkų kariuomenės dalys. Garbės partizanai,
daugiausiai vietos gyventojai, gaudavo vien ginklų. ne vietos gyventojams, tapusiems
neutralios zonos partizanais, „z. B. K.“ išduodavo liudijimus kaip vietos
gyventojams. Kiekvienoje apygardoje samdytų partizanų galėjo būti ne daugiau
kaip 120 žmonių, tuo tarpu garbės (vietinių) skaičius nebuvo ribojamas 24 .
1923 m. pradžioje „z. B. K.“ organizacijos vyriausioji vadovybė, susirašinėdama
su „M. L. P. n.“, pasirašinėdavo vėl nauju pavadinimu „neutralios zonos
milicijos vyriausioji vadovybė“ („n. K. M. z. P. n.“ – „naczelna Komenda
Milicji Pasu neutralnego“), tačiau nenurodydama savo būstinės. šioje organizacijoje
veikė šie skyriai: operatyvinis–informacijų, konspiracinis, ūkio, juridinis
ir kultūros–švietimo. Tiek šios organizacijos vadovybė, tiek ir kiekviena apygarda
leido savo operatyvinius įsakymus. neutralios zonos milicijai (partizanams)
buvo išleistas specialus drausmės statutas. Jame, be kita ko, buvo skelbiama, jog
visi neutralios zonos gyventojai už nusižengimus bus baudžiami.
Iš lietuvių žvalgybai patekusių dokumentų matyti, jog neutralios zonos apygardų
komendantai ir toliau organizavo Lietuvos teritorijoje žvalgybą ir nustatytu
laiku pranešinėjo „n. K. M. z. P. n.“ apie mūsų kariuomenės bei šaulių grupių
dislokaciją, teikė kuo smulkiausių žinių apie Lietuvos politinę bei ekonominę
padėtį. Tarp neutralios zonos gyventojų lenkų partizanai vykdė smarkią agitaciją
už jų prisijungimą prie Lenkijos. Iš kai kurių dokumentų matyti, kad lenkai ruošėsi
netrukus užimti visą neutralią zoną ir net skverbtis į Lietuvos gilumą. Tuo
metu okupuotoje Lietuvos dalyje ir neutralioje zonoje jau buvo apie 6000 lenkų
partizanų. Aktyviausiai lenkų partizanų grupės savo veiklą plėtė širvintų rajone
(Avižonių k.) ir suvalkijoje (Varviškių k.) 25 .
3. Lenkų provokacijos Pietų Lietuvoje
Kaip jau minėjome, Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos 1920 m.
spalio 5 d. nutarimu suvalkijoje tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių buvo nustatyta
12 km pločio neutrali zona. šią maždaug 172 km ilgio juostą saugojo IV
pėst. divizija, kuriai nuo 1920 m. spalio 14 d. vadovavo plk. ltn. K. Ladyga, 1921
m. gruodžio 12 d. jį laikinai pakeitė III pėst. DLK Vytauto pulko vadas mjr. A.
24 lietuvos kariuomenės karo veiksmų dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 25.
25 ten pat, l. 42.