Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

380
Dr. Jonas VAIČENONIS
čių patriotinei nusistačiusių jaunuolių, kurie, nelaukdami jokio raginimo iš šalies,
laisvu noru stojo į kariuomenės eiles. Tas skaistus jaunimas veržte - veržėsi į
frontą, į kovą su priešu, kad savo jaunutėle pajėga ir jautria siela parodyti pavyzdį
kitiems, kaip tėvynę ginti. Bet kadangi jis iš kalno karinei nebuvo paruoštas, tai
jo didelė dalis tragingai žuvo pirmose kautynėse. Mūsų kariuomenės užuomazgą
sudarė irgi ne kas kitas, kaip savanoriai - šaunioji moksleivija ir patriotiškai
nusiteikusi mūsų kaimo jaunuomenė. ši jautriausioji mūsų tautos dalis pirma
stvėrėsi ginklo kovai už Tėvynės-Lietuvos išlaisvinimą, o jos didvyrišką pavyzdį
pasekė visi kiti. Dabar tie mūsų pirmieji karžygiai, atlikę minėtą aukščiausio
patriotizmo uždavinį ir iškovoję Lietuvai valstybinę nepriklausomybę, yra susispietę
į savo sąjungą, kad toliau būti jų krauju iškovotos laisvės sargyboje. Bet
laikas bėga ir jų eilės ima retėti. Kad jų kovose už Lietuvos išlaisvinimą sukurtas
idejinis turtas pamažu neišdiltų, reikia jį sistematingai, organizuotai, perduoti
priaugančiai mūsų tautos kartai, ant kurios gula pareiga baigti įkūnyti pirmųjų
mūsų kariuomenės kūrėjų - savanorių svajonę - išlaisvinti iš svetimo jungo likusias,
dar neatvaduotas, mūsų tautos gyvenamas žemes ir jas sujungti po baltojo
Lietuvos Vyties globa. Tuo tikslu reikėtų prie Lietuvos kariuomenės savanoriųkūrėjų
sąjungos formuoti jaunųjų savanorių skyrius, į kuriuos, neabejojame, būtų
galima greitai suburti visus tuos mūsų jaunuolius, patriotinei nusiteikusius, kurie
yra pasiryžę eiti mūsų kariuomenės pirmųjų savanorių - kūrėjų pradėtu keliu.
Kadangi savanorių, ideja tebėra labai populiari, o dabar vėl gyvename laikus su
išorinių pavojų užtvenkta atmosfera, tai jaunųjų savanorių organizavimas tikrai
sužadintų kiekvieną jautresnę sielą: susirastų daug jaunuolių, kurie, atidėję šalį
visus partinius skirtumus, skubėtų į jaunųjų savanorių eiles, kad čia, nuošalyje
nuo visokių mūsų tautos vidaus politikos negalavimų, ruoštis ginti Tėvynę-Lietuvą
nuo išorinio pavojaus. Tuo būdu į jaunųjų savanorių organizaciją pirmiausiai
susispiestų visi tie, patriotinei nusistatę, miestų ir kaimų jaunuoliai, kurie dar
nėra partinei-politinio fanatizmo apsvaiginti, kurie valstybės saugumo reikalą,
bendrą visai tautai, moka statyti ankščiau už savo asmeninius interesus ir paskirą
partinei-politinę pasaulėžvalgą. Toksai mūsų jaunuomenės geriausios dalies
atrinkimas į jaunųjų savanorių eiles ir būtų ta tvirta pradžia, kuria pasiremiant
jau būtų galima statyti jaunuomenės karinio pasiruošimo rūmą, pagrįstą giliomis
pirmųjų mūsų kariuomenės savanorių-kūrėjų kilniomis idėjomis ir kovų už Lietuvos
nepriklausomybę karžygiška dvasia.
suprantama, kad jaunuomenės karinis paruošimas, nurodyta prasme suprastas,
iš pradžios būtų laisvo pobūdžio. Paskiau gi,- kuomet bedirbant praktišką
darbą išsidirbtų jaunųjų savanorių vadų kadras, - jau būtų galima galvoti apie