Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
metu sustabdomos konstitucinės piliečių laisvės ir teisės, valstybė administruojama
karinių struktūrų, galioja specialios įvairias gyvenimo sferas reguliuojančios
taisyklės bei veikia jų vykdymą prižiūrinčios institucijos. Visos šios priemonės
skirtos parengti šalį gynybai, eliminuoti nelojalių piliečių ir priešo agentų keliamas
grėsmes svetimos valstybės agresijos akivaizdoje arba įvesti tvarką bei
stabilizuoti padėtį vidaus suirutės metu 34 . Karo padėties režimą reikėtų suprasti
kaip nepaprastosios padėties nustatytos tvarkos įgyvendinimą, funkcionavimą ir
vienokią ar kitokią kaitą tam tikru laikotarpiu.
Karo padėtis bei artima jam sustiprinta apsauga veikė beveik visą prieškario
Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį (1919–1940 m.). Ji įvesta prabėgus vos
metams po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Tai sąlygojo sunki
to meto valstybės padėtis, priešiškų jėgų ginkluota intervencija. Vėliau dėl skirtingų
motyvų ir priežasčių nepaprastoji padėtis su nedidelėmis pertraukomis tapo nuolatine
šios vos du dešimtmečius egzistavusios valstybės vidaus gyvenimo palydove.
Lietuvos Respublika kūrėsi labai sudėtingomis sąlygomis: kraštas buvo nualintas
Pirmojo pasaulinio karo ir okupacinės kaizerinės Vokietijos kariuomenės, nemažai
gyventojų virtę karo pabėgėliais. Dar didesnį pavojų naujos valstybės egzistencijai
kėlė kiekybiškai gausesnės priešiškos išorės jėgos. Jau 1919 m. pradžioje, skelbdama
Pasaulinės revoliucijos šūkius, į Lietuvos teritoriją įsiveržė bolševikinės Rusijos
Raudonoji armija 35 . ne mažesnę grėsmę jaunai valstybei kėlė atsikūrusi Lenkija, iš
Latvijos atėję bermontininkų būriai. Kovų dėl nepriklausomybės metu, beviltiškai
trūkstant lėšų, valstybinio gyvenimo patyrimo ir žinių, kurtos šalies aukščiausios ir
vietinės valdžios institucijos 36 . Daug kas daryta skubotai, be išankstinio pasirengimo,
susidurta su galybe sunkumų įtvirtinant naująją valdžią 37 .
Karo padėties, kaip valstybės gynybos bei apsaugos nuo vidaus priešų priemonės,
poreikis iškilo vos prasidėjus ką tik suformuotų Lietuvos kariuomenės dalinių
kovoms su 1919 m. sausį įsiveržusiais Rusijos bolševikais. Tų pačių metų vasario
7 d. Mykolo sleževičiaus ministrų kabinetas priėmė laikinąjį įstatymą karo padėties
režimui reguliuoti, pavadintą „Ypatingaisiais valstybės apsaugos įstatais“ 38
4
karo stovis // Lietuvių enciklopedija, t.11, Boston, 1957, p. 84.
5
v. lesčius, Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, vilnius, 2004, p.34–38.
36
žr. j. Bulavas, lietuvos buržuazinės laikinosios vyriausybės susidarymas ir veikla kuriant valstybės aparatą,
Buržuazinės valstybinės teisinės koncepcijos, jų taikymas Lietuvoje ir kritika. vilnius, 1972, p.35–71.
7
pirmieji valstybės kūrimo metai, sudėtinga krašto situacija detaliai ir vaizdžiai atsiskleidžia rapolo
skipičio – teisininko, aktyvaus valstybininko, 1920 m. buvusio vidaus reikalų ministru, prisiminimuose.
žr. r. skipitis, Nepriklausomą Lietuvą statant, Chicago, 1961, p.40–41, 46–52, 57–64, 81–119.
38
ypatingi valstybės apsaugos įstatai // Laikinosios vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 03 05
nr.4/42. .
225