Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
Rugsėjo 7 d., gavęs žinią apie pilies netektį, Radvila iškart parašė keliems
valstybės dignitoriams. negausūs Radvilos būriai, pradžioje apsistoję Papilyje
188 , jau rugsėjo 8 d. dislokavosi prie Anykščių, iš kur stebėjo Biržų apgultį.
Anykščių pasirinkimas saugojo tuo metu Lietuvą nuo švedų veržimosi, tačiau
neužtikrino pagalbos Biržų įgulai. Pirma, ši stovykla buvo pakankamai toli nuo
Biržų, antra, tuo metu Radvilai trūko pinigų samdyti kareiviams, trečia, ne visos
jo vėliavos spėjo atvykti į dislokacijos vietą, ketvirta – veiksmus kaustė sugautų
švedų žvalgų informacija apie artėjančios švedų kariuomenės, sudarytos iš profesionalių
samdinių svetimšalių (čekų, vengrų, prancūzų, olandų, anglų, škotų ir
kt.), skaičių (duomenys įvairavo nuo 10 000 iki 15 000 rudenį ir iki 30 000 1626
m. pavasarį) 189 . Iš Anykščių Radvila dar mėgino rinkti papildomus kariuomenės
dalinius, rašydamas universalus į įvairius pavietus, ypač esančius netoli BK.
Kauno pavieto rotmistrui, kaip ir kitiems prieš mėnesį, rašė, jog, praradus Biržus,
„priešas lengvai galės užpulti visas artimiausias žemes ir pavietus“, kvietė kuo
greičiau su savo pulkais atvykti į stovyklą prie Anykščių, „nes priešo gaujas
galėsime sugėdinti tik tada, kai būsime krūvoje“ 190 . Galop neatvykstant aplinkinių
pavietų pajėgoms ir nesurenkant planuotų 1500 žmonių, Radvila 1625 m.
rugsėjį realiai net nemėgino paremti pilies gynėjų 191 . Vienintelė išimtis, nors ir
nepadariusi lemiamos įtakos pilies likimui, buvo Čedasų mūšis, kuriame Derpto
pakamarės Gedeono Rajeckio vadovaujami ukmergės pavieto pašauktinių daliniai
sumušė 100 švedų būrį, ketinusį vykti į pilies apgultį 192 .
Kai rugsėjo antroje pusėje Anykščiuose ir svėdasuose susirinko beveik
3000 karių, Biržų pilyje jau šeimininkavo švedai 193 . Gustavo Adolfo būriai
tris paras buvo išsidėstę apkasuose ir nedrįso lįsti iš pilies teritorijos. Radvilos
daliniams atsitraukus link svėdasų, švedų kariuomenės pagrindinės pajėgos
pajudėjo link Kuršo ir užėmė Bauskę. Pilies prieigose švedai paliko nemažus
provianto, patrankų sviedinių, vežimų rezervus ir net sergančius kareivius.
188
H. Wisner, Wojna inflancka (…), p. 51.
189
1625. iX. 8. stovykla prie anykščių, k. radvila vilniaus vyskupui e. valavičiui, AR, dz. II, t. 5,
nr.546, l.134-135. radvila netgi rašė, jog švedų samdinių kariuomenėje tarp pėstininkų apskritai nėra
švedų, AR, dz. IV, kop. 314.
190
1625. iX. 4. stovykla prie anykščių. k. radvila j. rostovskiui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2,
nr. 65.
191
„powiaty się do mnie nie gromadziły i dotąd nie gromadzą”, 1625. iX. 8. stovykla prie anykščių, k.
radvila vilniaus vyskupui e. valavičiui, AR, dz. IV, kop. 314.
192
1625. iX. 8. stovykla prie anykščių, k. radvila vilniaus vyskupui e. valavičiui, AR, dz. IV, kop.
314.
193
a. tyla, Lietuva ir Livonija (…), p. 182.
69