Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

172
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
Warwiszki“). Ją sudarė pabėgę iš Lietuvos lenkų dvarininkai, atvykėliai iš Vilniaus,
silezijos bei kitų Lenkijos vietų, įvairūs avantiūristai, atleisti kareiviai,
sulenkėję aplinkinių kaimų gyventojai. ši lenkų organizacija suorganizavo savo
vadinamąją Varviškės savivaldą, skelbėsi esanti nepriklausoma nuo Lietuvos ir
Lenkijos ir siekianti prijungti Lietuvą prie „Vidurinės Lietuvos“. Ji turėjo savo
vadą ir naudojo lenkišką antspaudą. Varviškėse buvo sudarytas gerai ginkluotas
partizanų būrys, kuriame buvo apie 350 žmonių, ginkluotų šautuvais, granatomis,
turėjęs 5 kulkosvaidžius bei 1 minosvaidį 48 ; kitur minimas net 700 partizanų
skaičius 49 . ši vietovė tapo visos Pietų Lietuvos lenkų teroristų centru neutralioje
zonoje. Jame įsitvirtinę lenkų partizanai užpuolinėjoir plėšė gyventojus plačiame
Druskininkų–Beržininkų miestelių fronte. Tų užpuolimų metu buvo nužudyta
daug nekaltų lietuvių gyventojų.
nebepakęsdami daugkartinių lenkų plėšikavimo ir terorizavimo atvejų,
Varviškių apylinkės gyventojai kreipėsi į karinę vadovybę pagalbos. IV pėst. divizijos
vadas plk. ltn. K. Žukas ryžosi jiems padėti, pasiųsdamas 150 kareivių
minėtai gaujai likviduoti. Informavęs apie savo sumanymą kariuomenės vadą ir
gavęs jo pritarimą, paprašė atsiųsti 100 komplektų civilinių rūbų kariams perrengti
50 . Pritaręs tokiam IV pėst. divizijos vado plk. ltn. Žuko veiksmui, kariuomenės
vadas gen. ltn. J. stanaitis įsakė palaikant artimą kontaktą su Vidaus
reikalų ministerijos atstovais ir iš jų gauti reikiamą rūbų kiekį 51 .
Prieš lenkų partizanus į Varviškes buvo pasiųstas Alytuje apsistojęs xI pėst.
pulko I batalionas. I kuopai vadovavo vyr. ltn. A. Borchertas, II – kpt. Vl. ščepanavičius,
III – vyr. ltn. Vl. opulskis, I kulkosvaidžių kuopai – vyr. ltn. e. Berentas.
Batalionas Varviškių kryptimi išžygiavo 1923 m. kovo 22 d. ir sutemus
pasiekė neutralią zoną. Visą laiką teko žygiuoti miškais. Buvo numatyta Varviškes
pasiekti ir apsupti vos pradėjus aušti. Pakelėje buvusios sodybos šeimininkui
buvo įsakyta nuvesti batalioną į numatytą kaimą. Batalionas visą laiką žygiavo
vora. Dar nepriėjus Varviškių, pasigirdo šūvis kaip pavojaus ženklas. Priėjus arčiau
prie kaimo, pasipylė lenkų partizanų šautuvų ir automatinių ginklų ugnis.
Batalionas išsiskleidė į grandinę ir sugulė. Auštant buvo matyti, kaip iš kaimo
48 1923 m. kovo 15 d. žvalgybos daviniai varėnos rajone, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 151; lenkų
partizanai 1923 m. vasario mėn., lietuvos kariuomenės karo veiksmų dienynas..., LCVA, f. 929, ap.
3, b. 360, l. 73.
49 dr. a. rukša, Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės, t. 3, p. 403.
50
e. iv pėst. divizijos vado p. plk. ltn. k. žuko 1923 01 23 telefonograma nr. 57 kariuomenės vadui,.
LCVA, f. 929, ap. 3, b. 425, l. 37.
51
l. e. generalinio štabo viršininko p. mjr. i. griciaus 1923 01 24 pranešimas plk. ltn. k. žukui, ten pat.