Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

260
Modestas KUODYS
ti.“ 196 Baigęs pristatymą ir priminęs, jog įstatymas dviem skaitymais 1925 m.
pabaigoje jau buvo aprobuotas, Grinius pasiūlė jį priimti be pataisymų. Tačiau
seimo nariai greitai baigti prieš metus pradėto darbo visai nesiruošė – prasidėjo
plačios diskusijos, užtrukusios kelias dienas. Krikščionių demokratų blokas ėmė
įtikinėti, kad karo padėtį atšaukti dar ne laikas, nors ji jau ir esą atgyvenusi. Aktyviausias
jų atstovas Draugelis aiškino, kad veikianti karo padėtis apima tik dalį
Lietuvos, todėl didelių nepatogumų ramiems piliečiams nesuteikia, bet to, jos egzistavimas
padeda užtikrinti vidinį valstybės stabilumą, neleidžia aktyviai veikti
antivalstybinėms jėgoms. Kiti šio seimo nario argumentai buvo susiję su tarptautine
Lietuvos politika. „Juk jeigu mūsų sostinė ir 1/3 teritorijos yra okupuota
priešų, tad apie kokią čia normalinę padėtį galime kalbėti?“ 197 , – kaip svarbiausią
argumentą išdėstė Draugelis. Gąsdindamas Lenkijos grėsme, savo kalbą jis pakreipė
taip, kad galutinė išvada tapo teiginys, jog panaikinti karo padėtį tolygu
„savaime atsisakyti nuo Vilniaus ir jo teritorijos grąžinimo“ 198 . Tuo, tikriausiai,
tikėtasi, kad visas didžiąsias Lietuvos partijas ir visuomenę konsoliduojantis antilenkiškumas
bei Vilniaus vadavimo motyvas padarys reikiamą įspūdį ir paveiks
apsisprendimą. siekdamas sustiprinti išorinės grėsmės pojūtį, Draugelis plačiai
samprotavo apie besiartinantį globalų karo konfliktą, taip pat apie įvairias neginkluoto
karo išraiškas – ekonominį spaudimą, propagandinę visuomenės demoralizaciją
ir pan., su kuriomis susiduria ar gali susidurti Lietuva 199 . Jis taip
pat priminė 1920 m. taikos sutartį su sovietų Rusija, kurios įsipareigojimų pastaroji
vengė laikytis, 1924 m. komunistų pučą estijoje 200 , rodantį, kad bolševikų
siekiai dominuoti Pabaltijyje lieka vis tie patys 201 . Taigi kalbėtojas išsakė visus
įmanomus, dažnai hiperbolizuotus argumentus, kad tik sustiprintų savo pozicijos
pagrįstumą ir reikšmę. Tačiau tokie dirbtini Draugelio pasažai opozicijai nepaliko
geidžiamo įspūdžio. Priešingai, jos atstovai daugelį jų labai nesunkiai atrėmė,
nepamiršdami Ūkininkų sąjungos frakcijos nario apkaltinti kone šventvagiškais
prasimanymais. socialdemokratas Jeronimas Plečkaitis apie karo padėties įtaką
kovant su lenkais ironizuodamas dėstė: „[...] aš jūsų paklausiu, ar nuo karo stovio
196
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 12, 232 pos., p.1–2.
197
ten pat, p.2.
198
ten pat.
199
ten pat, p.3.
200
1924 m. gruodį komunistinis pučas estijoje buvo užgniaužtas efektyviai naudojantis karo padėties
suteiktais dideliais karinės valdžios atstovų įgaliojimais. apie tai žr. g. von rauch, The baltic states:
Estonia, Latvia, Lithuania. The years of independence 1917–1940, p.112–117.
201
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 12, 232 pos., p. 3.