Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

248
Modestas KUODYS
kad kariuomenė pasiliktų karo stovyje, bet kam reikalingas karo stovis kraštui,
kuriam jis tiek daug žalos atneša? 140 “. Į tai nebuvo aiškiai ir atvirai atsakyta. Tos
dienos posėdyje taip pat nepavyko pasiekti, kad interpeliacija būtų svarstoma
skubos tvarka. Prie jos nagrinėjimo sugrįžta po mėnesio, 1922 m. rugsėjo 14 d.,
kai sąlygos buvo jau pasikeitusios: rugpjūčio 17 d. priimtas „Įstatymas karo stoviui
įvesti pakeitimas“ sušvelnino karo padėties režimą nepaprastoji padėtis liko
valstybės sostinėje, kariuomenėje, geležinkeliuose ir dešimtyje iš aštuoniolikos
apskričių 141 . Valdančioji dauguma tikėjosi, kad problemos aktualumas sumažėjo.
Tačiau interpeliantų lyderis sleževičius su tuo nesutiko, primindamas, kad karo
spadėtis liko pačiame Kaune, „kur eina visi mūsų laikraščiai ir kur cenzūra kaip
veikė, taip ir toliau veiks“ 142 . seime vėl užvirė karšti ginčai. Juos kaitino dar ir
tai, jog jau buvo prasidėjęs rinkimų kampanijos laikotarpis ir pasisakantieji nevengė
neatsakingų, propagandinių pareiškimų. Daugiausia kalbėjo sleževičius,
įrodinėdamas, kad spauda turi teisę atskleist atskirų karo komendantų savivalę ir
nusižengimus, kad tokia informacija nėra draudžiama. „Karo cenzūra“, – aiškino
jis, – „veda prie tokių dalykų, kad ji jau pradeda ginti atskirus asmenis, pradeda
ginti kritišką tų asmenų, kurie yra kieno nors kritikuojami, kad yra draudžiama
kritika tų darbų, kurie įvyko net prieš tris metus; karo cenzūra eina net prie to,
kad gali būti pavojinga mums visiems 143 “. Vyriausybės vardu kaip ir anksčiau
kalbėjo KAM viceministras J. Papečkys. Jis priekaištavo kairiesiems, jog šie
nepritarė „sustiprintosios apsaugos“ įstatymo projektui, Baudžiamojo statuto
pakeitimams, turėjusiems aiškiau reglamentuoti atsakomybę už neleistinos informacijos
viešą skelbimą, sukonkretinti jos pobūdį 144 . Viceministras labai plačiai
paaiškino Lietuvos karo cenzūros veikimo teisinius pagrindus, sykiu stipriai
akcentuodamas cenzorių teisę drausti skelbti žinias, galinčias kariuomenei sukelti
demoralizuojantį poveikį. Taigi vyriausybė visiškai nemanė atsižvelgti į sleževičiaus
siūlomą iškilusios teisinės kolizijos aiškinimą dėl draudžiamo turinio
informacijos skelbimo. Į ginčus įsitraukė ir krikščionių demokratų lyderis M.
Krupavičius. Tarp interpeliacijoje paminėtų nuo cenzūros nukentėjusių laikraščių
buvo ir LKDP Laisvė, tad šis valdančiosios daugumos atstovas šį kartą, kartu
su opozicija ėmėsi „auklėti“ KAM pareigūnus. Tačiau tai buvo tik laikinas ir nesu-
140
ten pat.
141
g. ilgūnas, Kazys.Grinius, p. 275.
142
Steigiamojo seimo darbai, 1922 09 14, 246 pos., p. 39.
143
ten pat, p. 41.
144
Ten pat