25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

212<br />

Doc. dr. Vytautas LESČIUS<br />

kiamos Lenkijai privilegijos skatino tuometinius jos valdančiuosius sluoksnius ir<br />

toliau neatsisakyti agresyvių tikslų <strong>Lietuvos</strong> atžvilgiu.<br />

2. Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos nustatyta neutralioji zona tapo<br />

pretekstu lenkams stiprinti joje savo įtaką, koncentruojant prie jos stambius kariuomenės<br />

dalinius, kuriant įvairias karines organizacijas neva vietos gyventojams nuo<br />

lietuvių puldinėjimų ginti, o faktiškai provokuoti susirėmimus su jais ir minėtomis<br />

pajėgomis prisijungti ne tik neutralią zoną, bet ir naujas <strong>Lietuvos</strong> teritorijas. Tuo tikslu<br />

prieš Lietuvą buvo nukreiptos ir nežabotos propagandos bei agitacijos priemonės.<br />

3. Lenkų provokaciniai veiksmai prieš lietuvius minėtoje zonoje vyko trimis<br />

pagrindinėmis kryptimis – suvalkijos pietuose, Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio<br />

ruože ir širvintų–Giedraičių krašte. sistemingais, neretai ypač žiauriais<br />

puolimais ir plėšikavimais buvo siekiama palaužti vietinių gyventojų priešinimąsi<br />

ir prijungti prie Lenkijos daugelį vietovių, kurios lenkų planuose buvo dar iki<br />

suvalkų sutarties pasirašymo.<br />

4. Lenkų seniai planuotą puolimą Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio ruože<br />

paspartino kelios aplinkybės: a) noras kuo greičiau turėti savo valdžioje minėtą<br />

ruožą, kad būtų galima nekliudomai naudotis geležinkelio linija Gardinas–Vilnius;<br />

b) Lietuvai nepalanki tarptautinė padėtis, susiklosčiusi 1923 m. pradžioje sukilėliams<br />

užėmus Klaipėdos kraštą ir pastarosios vyriausybei įsivėlus į ginčą su Antantės<br />

šalimis (visų pirma Prancūzija), kurios atvirai palaikė lenkus; c) turėta patikimos<br />

informacijos, jog minėto ruožo pasienį saugančios menkos lietuvių pajėgos<br />

neįstengsiančios ilgiau pasipriešinti gerai paruoštai lenkų karinei akcijai.<br />

5. Tuometinės lenkų karinės vadovybės, jos inspiruojamų karinių organizacijų<br />

ir vadinamųjų partizanų (faktiškai – plėšikų gaujų) revanšiniai planai ir juos<br />

žiaurūs, teroristiniai veiksmai didžiausią mastą įgavo bene „karščiausiame“ neutralios<br />

zonos širvintų–Giedraičių ruože, neretai prasiskverbiant ir į tolimesnes<br />

<strong>Lietuvos</strong> kariuomenės kontroliuojamas teritorijas.<br />

6. nors <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybės balsas Tautų sąjungoje dėl anksčiau minėtų<br />

aplinkybių ir mažai buvo girdimas, tačiau ji visą laiką siekė parodyti pasauliui<br />

tuometinių Lenkijos valdančiųjų sluoksnių dviveidišką politiką, jų siekius ne tik<br />

sužlugdyti 1920 m. gruodžio 29 d. paliaubų susitarimą, bet ir agresyvius veiksmus<br />

<strong>Lietuvos</strong> valstybingumo atžvilgiu. savo ruožtu neutralios zonos pasienyje<br />

dislokuotos negausios lietuvių ginkluotosios pajėgos, šauliai ir partizanai, vietinių<br />

gyventojų aktyviai remiami, iškilus pavojui teritoriniam valstybės vientisumui<br />

bei gyventojų saugumui, pasiaukojamai kovodami, atkakliai priešindamiesi,<br />

įstengė suduoti ryžtingą atkirtį.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!