Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

292
Dr. Rimantas ZIZAS
pobūdžio knygose 5 , daugelyje įvairių straipsnių ir publikacijų. Lietuviškojoje divizijoje
buvo daug žydų, todėl jos istoriją užsienyje aprašė ir žydų autoriai 6 . Divizijos
istorija neliko ir lietuvių išeivijos autorių dėmesio nuošalėje, publikacijų jos istorijos
klausimais pasirodydavo lietuviškosios emigracijos leidiniuose, visų pirma žurnale
Karys, (tačiau straipsnių šia tema išeivijos spaudoje buvo nepalyginamai mažiau
negu apie vokiškos kilmės lietuvių karines ir policines formuotes). sovietinio laikotarpio
karine, taip pat ir 16 LšD istorijos tematika žurnale Karyje nemažai publikacijų
paskelbė 1981 m. į Vakarus pabėgęs K. Ėringis, vėliau, jau nepriklausomoje
Lietuvoje, jo darbai išleisti atskira knyga 7 .
Apibendrintai kalbant apie 16 LšD istoriografiją, pirmiausia tenka pažymėti
kraštutinumus ir jų sąlygotas komplikacijas. Lietuvių išeivijos negausiai
istoriografijai buvo būdingas nihilistinis, negatyvus, netgi niekinamas požiūris į
16 LšD, jos karius ir jų kovos prasmę. Kai 1963 m. žurnale Karys buvo paskelbtas
vienas pirmųjų straipsnių apie Raudonosios armijos lietuviškąjį junginį, kai
kurių išeivijos atstovų jis buvo įvertintas kaip „labai nemaloni ir liūdna staigmena“,
„įžeidimas „patriotiškiems“ Kario skaitytojams“, nes bolševikai ir jų karinės
pajėgos, „nesvarbu, kaip jos būtų pavadintos“, yra didžiausias lietuvių tautos
priešas. nė vienas sąmoningas lietuvis „bolševikiškos divizijos“, kovojusios
dėl galutinio Lietuvos pavergimo, negali laikyti sava. Išimtis buvo daroma tik
prievarta į diviziją paimtiems ir sovietų pusėje priverstiems kariauti lietuviams
kariams. Iš tikrųjų „bolševikinės divizijos“ kariai išeivijoje buvo supriešinami su
tariamai savomis, t. y. vokiečių suformuotomis lietuviškomis karinėmis ir policinėmis
formuotėmis, savisaugos batalionais ir kitais vokiškos kilmės daliniais,
kurie kovojo prieš žmonijos „pabaisą“ – bolševizmą, siekdami lietuvių tautos
laisvės, gynė ją nuo mirties, kankinimų, trėmimų 8 .
savaime suprantama, demokratinėje Vakarų visuomenėje buvo ir kitų nuomonių,
tačiau negatyvus požiūris į Raudonosios armijos lietuviškąjį junginį
išeivijoje buvo visuotinis ir nuolatinis. Lietuvos sovietinės okupacijos sąlygomis
jis ir negalėjo būti kitoks. Kita vertus, šio kraštutinumo pasekmių istoriografijai
5
j. macijauskas, tėvynės karo frontuose: atsiminimai, vilnius, 1953; žygiai, apkasai, atakos: didžiojo
tėvynės karo dalyvių prisiminimai, vilnius, 1961; a. stankevičius, žūtbūtinių kovų keliais, vilnius,
1975; F. Bieliauskas, liaudies žygdarbis nemirtingas, vilnius, 1985; j. paleckis, pergalės saliutas: karo
metų užrašai, vilnius, 1985; e. jacovskis, Fronto užrašai: iš kontržvalgybos karininko dienoraščio,
vilnius, 1976.
6
dov levin, Fighting Back: lithuanian jewry’s armed rezistance to the nazis, 1941–1945, new york–
london, 1985.
7
k. ėringis, lietuvos kariuomenės tragedija: faktai, prisiminimai, dokumentai, vilnius, 1993 ir kt.
8 skaitytojų atsiliepimai, karys, 1963, nr. 5, p. 161; nr. 6, p. 193 ir kt.