25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

kenčia lenkai, ar kenčia lietuviai? Juk <strong>karo</strong> stovis Lietuvoje spaudžia <strong>Lietuvos</strong><br />

žmones, reiškia <strong>karo</strong> stovis bloga daro lietuviams ir <strong>karo</strong> stoviu jūs lenkų nenugąsdinsit.<br />

Kam ta bausmė mūsų gyventojams, jei lenkai kalti, kad Vilnių paėmė.<br />

Jei norite, kad mūsų karšto gyventojai turėtų bendrą tikslą išlaikyti mūsų krašto<br />

nepriklausomybę, tai nedarykite mūsų krašte katorgos režimo. Jūs laikote <strong>karo</strong><br />

stovį, smaugiat visus, kurie mano kitaip, kaip jūs, ir šnekate apie tai, kad mes<br />

privalom be galo mylėti šitą režimą.“ 202 Kiti kalbėję valdančiosios daugumos<br />

atstovai savo pasisakymuose iš esmės vadovavosi atstovo <strong>Jono</strong> steponavičiaus<br />

visiems pasakyta skambia lotyniška sentencija, jog aukščiausias įstatymas vyriausybei<br />

turi būti valstybės gerovė 203 . Toji gerovė, pasak jų, kaip tik ir reikalavo<br />

ypatingos karšto apsaugos – <strong>karo</strong> padėties. Ūkininkų sąjungos atstovas Jonas<br />

Vailokaitis <strong>karo</strong> padėties klausimą dar bandė susieti su svarbiausiais ir aktualiausiais<br />

visuomenei ūkio reikalais. Jis karštai įrodinėjo, kad tokia nepaprastoji<br />

padėtis yra būtina, siekiant sėkmingai įvykdyti žemės reformą, ir „įvaryti tam<br />

tikros baimės tiems žmonėms, kurie nori su svetima kariuomene nuversti <strong>Lietuvos</strong><br />

tvarką“ 204 . Anot Vailokaičio, kiekvienas doras lietuvis ūkininkas, paklaustas,<br />

ar Lietuvai reikalinga <strong>karo</strong> padėtis, atsakytų teigiamai.<br />

LsDP frakcijos narys K. Bielinis tokį krikščionių demokratų suinteresuotumą<br />

žūtbūt išsaugoti nepaprastąją padėtį susiejo su artėjančiais rinkimais, aiškindamas,<br />

jog tai leistų valdžiai „lengviau suvesti sąskaitas su politiniais priešais“ 205 . Visas dešiniųjų<br />

kalbas apie <strong>karo</strong> padėtį, kaip valstybės gynimo priemonę, jis atvirai pavadino<br />

absurdiškomis, teigdamas, kad tik geresnis kariuomenės apginklavimas, disciplina,<br />

mobilizacijos reikalų sutvarkymas gali užtikrinti atsparumą išorinei agresijai.<br />

Panašiai situacija klostėsi ir kitame, vasario 19 d., posėdyje, skirtame <strong>karo</strong><br />

padėties panaikinimo įstatymo trečiajam skaitymui. Pirmininkaujantis, siekdamas<br />

išvengti anksčiau buvusių ilgų, vienodų monologų, apribojo kalbėjimo trukmę<br />

iki 5 minučių. Tačiau tai diskusijų nenuramino: kairieji ir dešinieji, kad ir<br />

trumpiau kalbėdami, kategoriškai laikėsi savo pozicijų, jas grindė tais pačiais,<br />

gerokai hiperbolizuotais argumentais, plūdo vieni kitus. Dėl kilusio triukšmo ir<br />

nevaldomos padėties posėdis nutrauktas vos sulaukus pusiaudienio. Vasario 23<br />

d. vėl sugrįžta prie nebaigto svarstyti klausimo. Posėdžio pradžioje pranešta, kad<br />

krikščionių demokratų atstovas Vilimas pasiūlė <strong>karo</strong> padėties panaikinimo pro-<br />

202 ten pat, p. 5.<br />

20 ten pat, p. 8.<br />

204 Tent pat<br />

205 ten pat, p.15.<br />

261

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!