Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

44
Dr. Rimantas ZIZAS
Atėjęs į mano štabą draugas Kolganovas niekam nepasakęs nė žodžio iškvietė telefonu
6–osios gvardijos divizijos vadą ir garsiai, kad girdėtų visas štabas, liepė jam
tuoj pat iš dviejų sunkiųjų kulkosvaidžių apšaudyti kaimyninį lietuvių batalioną.
šis ir kiti panašūs faktai demoralizavo mano štabo ir dalių vadovybę.“ f. Žemaitis
prašė „peržiūrėti“ armijos štabo vadovavimo divizijai būdus.
Toliau f. Žemaitis pripažino, kad divizijos pastangos pralaužti priešo gynybą
buvo bevaisės, ji patyrė didžiulių nuostolių. Tačiau, jo manymu, 48–osios armijos
Karo tarybos narys gen. mjr. Istominas visos armijos dalių vadų susirinkime, pavadino
diviziją persišovėlių divizija „be jokio pagrindo, neturėdamas jokių faktų“.
f. Žemaitis tvirtino, kad oficialiai iki šiol nustatyta ne daugiau kaip 10 persišovimų
atvejų, tai esą neduoda pagrindo visą diviziją vadinti persišovėliais.
f. Žemaitis savo raporte nesutiko ir su Briansko fronto kariuomenės Karo
Tarybos pareiškimo vertinimu, kuriame skelbta, kad divizija suteršė savo vardą
/Didžiojo/ Tėvynės karo frontuose. ši išvada, jo nuomone, padaryta remiantis
faktu, kad divizija neįvykdė jai iškeltų uždavinių.
f. Žemaitis rašė: „Manau, kad taip vadinti diviziją yra visiškai neteisinga, skubota,
nepelnyta. Kariai ir vadai nekalti, kad neįvykdė skirtos užduoties. Jie vyriškai
bandė ją įvykdyti, daugelis žuvo prie vokiečių įtvirtinimų arba visam gyvenimui
liko invalidai. nebuvo nė vieno atvejo, kad divizijos dalis ar padalinys atsisakytų
pulti priešą. nė karto jokia dalis ar karių, vadų grupė savavališkai nepasitraukė
atgal, niekas, net ir nedidelė karių ar vadų grupelė, neperbėgo į priešo pusę.“
f. Žemaitis primygtinai prašė pranešti apie jo raportą stalinui, suteikti galimybę
divizijai „normalioje aplinkoje įrodyti savo ištikimybę socialistinei Tėvynei,
su dideliu ryžtu dalyvauti triuškinant vokiečių fašistus – lietuvių tautos
amžinus priešus“ 121 .
48–osios armijos vadovybė f. Žemaičio raportą pasiuntė Briansko fronto
vadui, kuris, kaip ir f. Žemaitis, prašė sudaryti tyrimo komisiją. Kartu su f. Žemaičio
raportu Briansko fronto vadas gavo ir 48–osios armijos vadovybės ilgą
raportą 16 LšD kovinės veiklos klausimais.
Jame pažymima, kad 16 LšD, būdama „giliame užnugaryje“, buvo visiškai
sukomplektuota žmonėmis, ginkluote, arkliais ir autotransportu. Į 48–ąją armiją
ji įsijungė 1943 m. vasario 16 d., į susitelkimo rajoną atvyko vasario 19 d. Divizija
atvyko labai neorganizuotai, jos kolona išsitęsė, rinkosi keletą dienų, haubicų
artilerija atvyko tik kovo pradžioje, divizija iš užnugario atvyko be maisto, pašarų,
degalų ir šaudmenų atsargų. Divizijos kariai neturėjo su savimi netgi jiems
121
gen. mjr. F. žemaičio 1943 m. balandžio 27 d. raportas gen. mjr. sviridovui, ten pat, f. 3377, ap.
58, b. 808, l. 15–16.