Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
liko apie 500 žmonių, kitų lagerių žmonės dar labiau išsisklaidė – dirbo miško
darbus, išvyko į Vidurinę Aziją.
3. Buvusio 29–ojo teritorinio šaulių korpuso kariai. Buvo žinoma, kad po
daugkartinių apsupimų ir kovų išliko 179–osios šaulių divizijos apie 800 karių,
rugsėjo pabaigoje jie dirbo Kalinino apylinkėse. Apie lietuvius artileristus, karo
išvakarėse išsiųstus į sssR „perginklavimui“, nieko nebuvo žinoma. Turimais
duomenimis, 400 Vilniaus pėstininkų karo mokyklos kursantų buvo stalinske,
kursuose „Vystrel“ – 72 buvusio lietuviškojo korpuso vadai, tobulinimosi kursuose
Maskvoje Raudonosios armijos generalinio štabo akademijoje – buvęs
lietuviškojo korpuso vadas gen. ltn. V. Vitkauskas, gen. mjr. Čepas, gen. mjr.
Vl. Karvelis. (Buvo nurodoma, kad šie lietuviai generolai, o taip pat 11–osios armijos
vadas gen. ltn. Morozovas, buvęs korpuso Ypatingojo skyriaus viršininkas
plk. J. Bartašiūnas gali suteikti duomenų apie lietuvišką korpusą.)
Pažymėta, kad dalis evakavusių Lietuvos ssR gyventojų stojo savanoriais į
Raudonąją armiją, taip pat ir į latvių diviziją, naikinamuosius būrius, kai kur (Rževe,
Tambove) jie buvo mobilizuoti. Mobilizuoti buvo lietuviai, nuo seniai gyvenę
sssR 26 . Taigi lietuviškos divizijos perspektyvos nebuvo aiškios ir džiuginančios.
sssR Valstybės Gynimo komitetas nutarimą formuoti lietuvišką diviziją priėmė
1941 m. gruodžio 18 d. 27 Ją formuoti įpareigoti Lietuvos KP(b) cK ir Lietuvos
Liaudies komisarų taryba (LKT) bei Maskvos karinės apygardos Karo taryba. sssR
Gynybos liaudies komisaro pavaduotojo e. ščadenkos gruodžio 19 d. pasirašyta direktyva
Maskvos Karinės apygardos Karo tarybai, divizija turėjo būti pradėta formuoti
1941 m. gruodžio 25 d. ir suformuota iki 1942 m. vasario 10 d., jos formavimo
vieta – Gorkio sritis Gidrotorfo gyvenvietė, divizijoje turėjo būti 11 618 karių 28 .
Visuose 1941 m. pabaigos dokumentuose apie diviziją jos komplektavimo
šaltiniai nurodyti tokia tvarka: 1) buvusio 29–ojo teritorinio šaulių korpuso kariai;
2) nKVD darbuotojai, milicininkai, komunistų partijos ir sovietų valdžios
darbuotojai; 3) kiti evakavęsi Lietuvos ssR piliečiai. eilinių ir jaunesniųjų vadų
bei viršininkų sudėtis visų pirma turėjo būti komplektuojama iš patikrintų partijai
ir sovietų valdžiai ištikimų lietuvių tautybės piliečių.
26
lietuvos ssr aukščiausios tarybos prezidiumo pirmininko j. paleckio, lkp(b) Ck sekretoriaus kadrų
reikalams n. gridino 1941 m. lapkričio 23 d. pažyma apie lietuviškosios karinės dalies kadrus, lya,
f. 1771, ap. 2, b. 170, l. 31–32. iš esmės tokius pat duomenis (su kai kuriais patikslinimais) a. sniečkus
1941 m. gruodžio 13 d. rašte pateikė ir sssr gynybos liaudies komisaro pavaduotojui e. ščadenkai,
jame nurodyta, kad evakuotųjų lietuvos piliečių, gimusių 1896–1923 m., yra 4764, ten pat, l. 33–34.
27
sssr valstybės gynimo komiteto 1941 m. gruodžio 18 d. nutarimas, lya, f. 1771, ap. 2, b. 170, l. 1.
28
žr.: lietuvos liaudis didžiajame tėvynės kare, p. 43; lya, f. 1771, ap. 2, b. 170, l. 12–15; ten pat,
f. 3377, ap. 58, b. 262, l. 45.
0