Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

268
Modestas KUODYS
tinai jie nepripažįsta ir tada nenorėjo pripažinti jokios lietuviškos valdžios.“ 230
Analogišką kaltinimą atsakydamas į interpeliaciją pateikė ir Ministras Pirmininkas
ernestas Galvanauskas, o tas pats vidaus reikalų ministras oleka buvo
dar atviresnis:
„[...] negaliu nepastebėti, kad savo interpeliacijoje soc. dem [okratų] frakcija
su ypatingu malonumu stoja komunistų gynėjų eilėn. šitas sielų giminingumas
buvo pastebėtas ir rinkimų metu. Vietomis s.d. [socialdemokratų] žmonės savo
prakalbomis visai atstovavo komunistų demagogus. Kur baigiasi socdemai ir kur
prasideda komunistai, jie patys negali nustatyti. Todėl sunku kaltinti miliciją, kad
ir ji tos sienos nemokėjusi pravesti.“ 231
Panašių kaltinimų būta ir daugiau 232 . 1924 m. dešinieji ginčų su LsDP metu
dažai „linksniavo“ partijos atstovo seime Jono Markelio pavardę. šis veikėjas
per gegužės pirmosios šventę buvo įsivėlęs į incidentą su policija; oponentų teigimu,
per mitingą Tauragėje reikalavęs vietoj Lietuvos trispalvės iškelti raudoną
vėliavą 233 . Daug kandžių priekaištų LsDP kliuvo, kai iš Lietuvos pabėgo už
užstatą policijos paleistas ir socialdemokratų atkakliai gintas, su komunistais
susijęs visuomenės veikėjas stanislovas Matulaitis 234 .
Labai įdomų prieštaringos socialdemokratų veiklos aiškinimą 1926 m. vasario
12 d. posėdyje pateikė Krikščionių demokratų bloko narys Vailokaitis: „socialdemokratų
partija, gerbiamieji, šiandien pergyvena krizį. Aš žinau, kad vadai
be armijos nėra vadai. socialdemokratai, norėdami rasti sau tam tikro atsparumo,
turi remtis masėmis ir pats gyvenimas verčia juos atsiremti masėmis, kurios yra
prisisunkusios bolševikinės agitacijos ir su pagalba tos agitacijos bolševikinių
idėjų. Kadangi socialdemokratams reikia patenkinti demagoginius reikalavimus,
kuriuos iškelia bolševizmas, tai be abejo, kad jų reikalavimai, kada iš tribūnos
čia kalba taip pat eina daug toliau negu jų įsitikinimas. socialdemokratai daug
daugiau iš tribūnos reikalaudami, patys bijo ir nori, kad tų reikalavimų seiman
nepriimtų. ne kartą privačiai jie pasako: ko jūs toki kvaili, ko jūs klausote, ko
mes viešai reikalaujame, mes taip turim kalbėt.“ 235
Paprastai dešinieji kiekviena proga kaltindavo socialdemokratus paramos
2 0
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 15, 3 pos., p. 5.
231
ten pat, p. 6.
2 2
s. Bepročiai ar išdavikai. kodėl socialdemokratai gina bolševikus // Rytas, 1926 03 24, p. 2.
2
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p. 7
2 4
j.k. d–ras matulaitis pabėgo į sssr // Rytas, 1925 11 04, p. 3.
2 5
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 12, 231 pos., p. 9.