Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
šiaurės krantas iki Alkos–Baluošų ežero šiaurės krantas – Labaišiškiai–Joniškis.
Iš lenkų pusės: Degsnės–Tiltai–Žėronys–Rūdiškių stotis–obeliai–Jalovė–178
aukštuma–kelias iš 178 aukštumos į senąjį Malūną–Gojus–seimėnai–į
šiaurę nuo aukštumos 171–Alsakiai (palei aukštumą 201) – Kunigaikštinė–Dubuklė–Miciūnai–Lazdėnai–Josteliūnai–Bražuolė–surmonys
– dešinysis neries
krantas iki Padvarių – Pakalnės–sibirka–Plikiškės–Jauniūnai–Birkos–Kvakšiai–Miegučiai–nugarai–narūniškės–Burkila–Jokubonys–skindariškės–Kaidonėliai–Pakirniai–Merionys–Padubingė–Maciūniškės–Arnionys
8 .
Lietuvių ir lenkų kariuomenių atsitraukimas į nurodytas linijas turėjo įvykti
iki 1920 m. gruodžio 3 d. 12 val. Iš tiesų viskas taip ir įvyko, išskyrus tai, kad iš
lietuvių pusėje palikto Joniškio miestelio lenkai pasitraukė tik po mėnesio.
Tautų sąjungos karinė kontrolės komisija bandė nustatyti ir trečiąją neutralią
zoną švenčionių srityje. Ji nurodė tokias sienas:
1. Iš lietuvių pusės: Joniškis, Garšvėnai, Žeimeliai, Lakaja, Rašia, Pakryžė,
Paminėlė, Labanoras, Palabažys, nojudini, Laromiesije, Belozki, Varniškės,
Minčia, Jakėnai, Pratkūnai, salakas, Padvarinė, Vilkiškiai, Grebeniškės, Berankiškės,
zarasai.
2. Iš lenkų pusės: Arnionys, Pravatkos rytinis krantas iki Pravalo ežero, Maldžiūnai,
Rutovčizna, Baranava, Antaliedė, Berniūnai, Linkiškės, Palūšė, kelias iš Palūšės
į Kazačizną, Meiliūnai, Alejūnai, Karačiūna, smalvos, Dulkiškė, Mateikiškės 9 .
ši neutrali zona buvo nustatyta be lietuvių sutikimo ir pritarimo, todėl Lietuvos
vyriausybė ją užprotestavo, kadangi, remiantis suvalkų sutartimi, šioje srityje
ji turėjo būti nužymėta bendru lietuvių ir lenkų susitarimu. Tokia kontrolės
komisijos nustatyta neutrali zona šioje srityje neturėjo juridinio pagrindo, nors
faktiškai ir egzistavo.
Tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių nustačius minėtą neutralią zoną, visų
pirma buvo tikėtasi ir tam tikro įtampos atoslūgio Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniuose
santykiuose. neišvengiamai reikėjo imtis ir skubaus atkuriamojo
darbo, likviduojant Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos ir užsitęsusių
nepriklausomybės kovų metu patirtus nuostolius. o jie vos pradėjusiai laisvą
gyvenimą lietuvių tautai buvo išties dideli.
Kovos dėl laisvės pareikalavo ne tik daug aukų, bet ir didelių materialinių
nuostolių. Karinės vadovybės sudaryta komisija, pirmininkaujama gen. L. Radus–zenkavičiaus,
surinkusi duomenis iš visų respublikos ministerijų, apskai-
8 lietuvos užsienio reikalų ministerijos tautų sąjungos..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 374, l. 86.
9 ten pat.
159