Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
Tačiau tuo persitvarkymai I pėst. divizijos gyvenime nesiliovė. 1921 m.
liepos 29 d. I pėst. divizijos vadą gen. ltn. st. nastopką paskyrus kariuomenės
inspektoriumi, vadovavimą divizijai perėmė plk. K. Kleščinskas 115 . Rugsėjo 19
d. VII pėst. pulkas (vadas – plk. ltn. edv. Adamkevičius) buvo perkeltas į Žiežmarius
III pėst. divizijos vadovybės žinion. Tuo tarpu į ukmergę I pėst. divizijos
vadovybės žinion buvo atsiųstas iš III pėst. divizijos rezerve buvęs III pėst.
pulkas (vadas – mjr. A. Jakaitis), kuris perėmė iš I pėst. pulko visas įgulos sargybas
116 . Iki tol saugotą VII pėst. pulko barą perėmė I pėst. pulkas (vadas – mjr.
Vl. skorupskis). IV pėst. pulko vadą kpt. J. Variakojį dar rugsėjo 1 d. paskyrus
eiti III pėst. divizijos štabo viršininko pareigas, vadovauti minėtam pulkui buvo
paskirtas plk. P. Tamašauskas 117 .
Po visų šių pertvarkymų 1922 m. sausio 1 d. I pėst. divizijoje buvo I, III ir
IV pėst. pulkai, I artilerijos pulko I, IV ir VII baterijos ir laikinai priskirtos karinės
dalys: II pionierių kuopa, I automobilių komanda ir šarvuotas automobilių
būrys. Divizijos štabas su komandomis ir toliau liko ukmergėje. I pėst. pulkas
saugojo barą nuo Valiukiškių kaimo prie neries iki Rimučių kaimo. Baras, kaip
ir anksčiau, buvo saugomas vienu batalionu, kurio štabas buvo Paširvinčio dvare.
Kuopų vadai buvo Kunigiškiuose, Musninkuose ir Lapšių dvare. Kitos pulko dalys
buvo atsargoje Gelvonų dvaro rajone. Pulko štabas irgi buvo Gelvonų dvare.
IV pėst. pulkas užėmė barą nuo Rimučių kaimo iki Giedraičių miestelio imtinai.
Jo štabas buvo šešuoliuose. Pulkas barą saugojo taip pat vienu batalionu, kurio
štabas buvo staškūniškio kaime. Kuopų vadai buvo Akmenių, šešuolėlių, Martyniškių
kaimuose. Kitos pulko dalys buvo atsargoje šešuolių miestelio rajone.
III pėst. pulkas saugojo barą nuo Giedraičių iki sienos su Latvija. Barui
ginti buvo skirtas taip pat vienas batalionas, kurio štabas buvo utenoje. Kuopų
vadai buvo Molėtuose, Kuktiškėse ir Gateliuose. Pulko štabas ir kitos dalys, kaip
minėjome anksčiau, buvo ukmergės mieste ir rajone 118 .
Lenkų karinė vadovybė, siekdama revanšo dėl anksčiau minėto pralaimėjimo
lietuviams 1920 m. pabaigoje, neutralioje zonoje išskirtinį dėmesį skyrė
širvintų bei Giedraičių vietovėms ir bet kokiais būdais siekė jas užimti. šios
vietovės lenkams buvo itin reikšmingos keliais aspektais: a) strateginiu – nuo
stambaus širvintų miestelio iki Vilniaus tebuvo apie 50 km, o nuo Giedraičių
– dar mažiau; b) abu miesteliai ir jų apylinkės buvo smarkiai sulenkinti ir dalis
115 1921 m. įsakymai lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 231.
116 i pėst. divizijos štabo karo dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 337, l. 40.
117 1921 m. įsakymai lietuvos kariuomenei, LCVA, f. 384, ap. 1, b. 37, l. 266.
118 i pėst. divizijos štabo karo dienynas..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 337, l. 59.
191