Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

156
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
nustebina tai, jog, pradėdamas nagrinėti minėtą temą, autorius nė žodžiu neužsimena
apie pačią priežastį 1920 m. spalio 7 d. su lenkais pasirašytos suvalkų
sutarties ir jau kitą dieną klastingai sulaužytą ir tuometinių lenkų valdančiųjų
sluoksnių inspiruotą gen. L. Želigovskio avantiūros prieš Lietuvą. Autorius klaidingai
tvirtina, jog kariniuose veiksmuose su lietuviais kovojusi tik vadinamosios
„Vidurinės Lietuvos“ kariuomenė, kai faktiškai gen. L. Želigovskio „sukilėliams“
nuolat buvo siunčiami kovotojai iš Galicijos, Poznanės, Varšuvos ir
kt. sričių, iš Lenkijos teikiama karo medžiaga, įskaitant net šarvuočius, taip pat
parama maistu, amunicija ir kt.
straipsnyje (p. 101) autorius teigia, jog „Lenkijos valstybinėse institucijose
rastuose dokumentuose yra daugybė pavyzdžių, patvirtinančių nutarimo (suprask
– 1920 m. lapkričio 29 d. protokolo – V. L.) pažeidimus iš lietuvių pusės“. Tačiau
autorius tendencingai nutyli, jog pirmieji neutralios zonos pažeidėjai buvo kaip
tik lenkai ir kad jų provokacijos greitai įgavo sistemingą ir platų pobūdį ir platų
mastą. Joje dalyvavo ne tik vadinamieji lenkų partizanai, įvairių karinių organizacijų,
kurių veikla buvo aiškiai nukreipta prieš Lietuvą, nariai, bet gana dažnai
ir civiliais rūbais perrengtos kariuomenės dalys. Jų metu buvo plėšiami, įvairiais
mokesčiais bei prievolėmis apdedami, terorizuojami ir žudomi nepaklusnūs vietiniai
gyventojai, lietuvių inteligentai, užpuldinėjamos neutralios zonos pasienyje
buvusios lietuvių karių sargybos ir kt.
Iš straipsnio medžiagos matyti, jog autorius nesiorientuoja kai kuriuose to
meto lemtinguose įvykiuose. Antai jis teigia (p. 105), jog 1920 m. lapkričio mėn.
lietuvių partizanų daliniai (?) neutralumo ruože (?) siaubė lenkų gyvenamas vietoves
(?). Tai iš piršto išlaužti teiginiai. Rašydamas pasirinktąja tema, autorius privalėjo
žinoti, jog jo minimu laikotarpiu kaip tik vyko ne lietuvių partizanų dalinių, o
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinės puolamosios operacijos prieš želigovskininkus
ties širvintomis, Giedraičiais ir Musninkais. šie patyrė gėdingą pralaimėjimą,
buvo verčiami trauktis iš okupuotos Lietuvos teritorijos ir tik įsikišus Tautų sąjungos
karinei komisijai tolesni kariniai veiksmai jų naudai buvo sustabdyti. Jokio
autoriaus minimo neutralumo ruožo tuo metu dar išvis nebuvo.
straipsnyje yra ir daugiau netikslumų, neobjektyvaus vertinimo atvejų, neretai
nukrypstant į smulkius, menkaverčius faktus. o apskritai šiame straipsnyje
lyg raudona gija dominuoja mintis, jog viskas, ką lenkai tuo metu darė okupuotoje
Lietuvos dalyje, buvę visais aspektais teisinga. su tokiais teiginiais, aišku,
negalima sutikti.
Tenka apgailestauti, jog prestižinio leidinio „Darbai ir dienos“ redakcinė
kolegija bei Vytauto Didžiojo universiteto istorikai be jokių komentarų išspaus-