Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
miesi netgi sulaukti atvykstant paties Gustavo Adolfo 173 . Čia švedai laukė artilerijos
pastiprinimo. Rugpjūčio 20 d. valstietis iš nemunėlio Radviliškio, pasiekęs
Radvilos dalinių stovyklą prie Kupiškio, pranešė, jog švedus patrankos jau pasiekė
174 . Radvila rugpjūčio 27 d. laiške husarų vėliavos rotmistrui rašė, jog švedai
vėl apgulė pilį, apsirūpinę ne tik kariuomene, bet ir patrankomis, baiminosi, kad
piliai negavus reikiamos pagalbos iš Biržų švedai „lengvai išplatins savo galią
į Lietuvą“. Tomis dienomis siekta pritraukti į BK kuo daugiau pulkų, ypač kavalerijos,
baiminantis, kad, praradus pilį, švedai galės alinti „visas artimiausias
žemes ir pavietus“ 175 . 6 sienas griaunančių patrankų atgabenimas įgalino švedus
pradėti reguliarų, jau antrąjį pilies puolimą 176 . Tuo metu švedai išties apgulė Biržus,
prieš tai patyrę karinį susidūrimą su Vechmano būriais, sudeginę Vabalninką
ir Pasvalį. Vechmanas atsiuntė Radvilai du sugautus švedų belaisvius. Rugpjūčio
28–29 d. pilies gynėjai gavo paskutinę pagalbą – Vechmano kazokų pulkas įžengė
į pilį, taip pat Žukovieckio žemionių būrys, stancevičiaus rinktiniai, sosnovskio
dalinys, be to, laukta atvykstančių sielco valdos žemionių pulko 177 . Po antros
apgulties artilerinio šturmo (post acerrimum oppugnationem) rugpjūčio 29 d.
– rugsėjo 5 d. švedai pilį paėmė. Dera pastebėti, kad švedų kariuomenė, judėdama
link pilies, pakeliui žudė valstiečius, degino dvarus ir kaimus. Vechmanas
rašė, jog švedai, sudeginę vieną kaimą prie Biržų, miške sugavo keletą valstiečių
ir ten pat nukankinę pakorė 178 . Apsupę pilį švedai išsidėstė trimis fortifikuotmis,
redutais su patrankomis įtvirtintomis stovyklomis ir pradėjo puolimą. šaudymas
iš abiejų pusių buvo toks pašėlęs, jog Radvila šį pilies šturmą prilygino Rygos
šturmui. švedų taktikoje vietos atrado netgi vietiniams Biržų valstiečiams, kuriuos
jie „pagonišku būdu prievarta varė kariuomenės priešakyje“ 179 . Trys švedų
mėginimai paimti pilį, puolant per pylimus, baigėsi nesėkmingai. nors daugiau
kaip šimtui kareivių pavyko užlipti ant pylimo, tačiau „iš Dievo malonės
173
„nieprzyjaciel w moich Radziwiliszkach leży okopem i szancami obóz swoy ufortificowawszy, na Birże
moie jeszcze się przegraza”, 1625. viii. 25. dubingiai. k. radvila vilniaus vyskupui, AR, dz. IV, kop.
313; 1625. viii. 22. Biržų pilis. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507; “nieprzyjaciel
z potęgą, z armatą do Bierż się gotuie”, 1625. viii. 20. kupiškis. j. vechmanas k..radvilai, AR, dz. V,
t. 421, nr. 17075.
174
1625. viii. 21 stovykla prie kupiškio j. vechmanas k..radvilai, AR, dz. V, t. 421, nr. 17075.
175
1625. viii. 27. dubingiai. k. radvila j. svolinskiui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 60; 1625.
iX. 4. stovykla prie anykščių, k. radvila j. rostovskiui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr. 65.
176
H. Wisner, Wojna inflancka 1625-1629, SMHW, 1970, t. XVI, cz. I, p. 46.
177
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.
178
1625. viii. 21.stovykla prie kupiškio j. vechmanas k..radvilai, AR, dz. V, t. 421, nr. 17075.
179
1626. iX. 3. stovykla prie anykščių. k. radvila vilniaus vyskupui, AR, dz. IV, kop. 313.
65