Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
kontekste tebelieka „terra incognita“.
Bastioninės pilies valstybinė reikšmė ir santykis su Radvilomis. Radvilų
pilis Biržuose buvo išskirtinė institucija tiek šiauriniuose LDK pavietuose, tiek
BK, kadangi abiejuose arealuose neturėjo į ją panašių analogų. Bastioninės tvirtovės
buvimas Radvilų dvarui, Biržų miestui ir visai vietinei BK visuomenei savaime
kūrė savitą ryšių tinklą. Prieš konkretizuojant pastarojo skirtingus aspektus,
pastebėsime, kad su pilimi susijusių ryšių apraiškų galima ieškoti keliuose metmenyse
ar jų tarpusavio samplaikoje. „Ėmiausi restauruoti Biržų pilį ne tik savo valia,
bet visos mūsų giminės, besivadinančios šia vieta, valia. Taip pat pačios tėvynės
valia. Nes labai svarbu, kad pasienis būtų fortifikuotas kuo geriau ir apsaugotas
nuo priešo“ 17 . šiuose 1637 m. Kristupo II Radvilos pasakytuose žodžiuose matyti
trys Biržų pilies reikšmės, kurių žinojimas padeda ieškoti dėl pilies atsiradusių ryšių
pobūdžio: asmeninė konkretaus Radvilos, visos Radvilų giminės ir valstybinė.
šios reikšmės tyrinėtojui sufleruoja bent tris socialines aplinkas, kuriose galima
tirti pilies komunikatyvumą: valdos savininkas ir BK, bendra Radvilų latifundijų
sistema bei LDK. Verta išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų buvo Biržų pilies valstybės ir
giminės įtaka, siekiant nepervertinti jos centriškumo ir pamatyti kai kuriuos ne
vietinės kilmės BK lokalios visuomenės ryšių variklius.
Žinoma, jog privačios tvirtovės, priklausiusios stambioms didikų giminėms,
buvo glaudžiai susijusios su jų po visą valstybę išsibarsčiusių valdų kompleksais
18 . ne išimtis Biržų–Dubingių Radvilų giminė. Biržų pilis buvo ne vienintelė
šiai Radvilų giminės šakai priklausiusi tvirtovė, tačiau vienintelė jos bastioninė
pilis etninėje Lietuvoje. svarbu nustatyti, kokių ryšių pagrindu su visomis Biržų
Radvilų valdomis funkcionavo, buvo statoma ir ginama Biržų pilis bei kokius
BK visuomenės ryšius ji kūrė, palaikė ir atspindėjo. Tai struktūriškai sąlygoja
skirtingus pilies istorijos paveikslus: pilis taikos metu; pilies statybiniai ir restauraciniai
darbai 19 ; pilis karo metu. Galop Biržų pilis buvo šiaurinės Lietuvos fortifikacinės
sistemos strateginiu centru, viso pasienio apsaugos atraminiu tašku.
Kalbamu laikotarpiu ji išsiskyrė ne tik ypatinga strategine padėtimi, bet, amžininkų
žodžiais tariant, ir viena stipriausių ar ne pačia stipriausia LDK fortifika-
17
1637. v. 20. Biržai. k. radvila B. radvilos valdų administratoriams, Archiwum Główny Akt Dawnych,
Dział Radziwiłłowski (toliau–AR), Biržų pilies statybos knyga (toliau –KBB), l. 8v.
18
dybaś B., Fortece Rzeczypospolitej. Studium z dziejów budowy fortyfikacji stałych w państwie polsko–
litewskim w XVII wieku, toruń, 1998, s. 110.
19
pastarieji čia nebus nagrinėjami, kadangi tam skirtas atskiras autoriaus tekstas – žr. karvelis d.,
Biržų pilies statyba Xvi a. pab.–Xvii a. p.p. socialinės komunikacijos požiūriu, Lietuvos aukštųjų
mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. liv, 2002, p. 70-86.
7