Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS
se. Batalionai jiems patikėtą barą saugojo iš eilės, pasikeisdami 105 .
Barą nuo Rimučių kaimo iki Giedraičių ežero vakarinio kranto saugojo I
pėst. pulkas (vadas – mjr. Vl. skorupskis). Jo štabas buvo Bartkūnų kaime, netoli
ukmergės–širvintų plento. Pulkas barą taip pat saugojo vienu batalionu, kurio
štabas buvo staškūniškyje. II batalionas buvo išsidėstęs Rubikonių kaimo apylinkėje,
o III – Bagaslaviškio miestelyje.
VII pėst. pulkas (vadas – plk. ltn. edv. Adamkevičius) ir jo štabas buvo
ukmergėje. Čia buvo ir divizijos maisto, pašaro bei artilerijos sandėliai 106 .
1921 m. vasario 1 d. divizijos vado gen. ltn. st. nastopkos įsakymu IV ir
VII pėst. pulkai apsikeitė vietomis – baro apsaugą perėmė VII pėst. pulkas. Be
to, šio pulko vadui buvo įsakyta perimti savo žinion tilto per nerį ties Čiobiškiu
apsaugą ir pastatyti ten nuolatinę sargybą 107 .
Priklausomai nuo nestabilios politinės situacijos ir neutralios zonos pasienyje
vykstančių dažnų lenkų kariuomenės pergrupavimų ir jos veiksmų, lietuvių karinių
dalių (batalionų, kuopų, sargybų) dislokacija taip pat dažnai buvo keičiama.
Vietoje lenkų spaudoje skelbiamos gen. L. Želigovskio kariuomenės demobilizacijos
1921 m. vasario mėn. pabaigoje pastebėtas jos mobilizavimas ir raginimas
kovų su lietuviais metu iš Lenkijos atvykusiems kariams pasilikti Vilniaus
krašte savanoriais arba papildyti organizuojamos vietinės milicijos bei partizanų
būrius. Vasario 22 d. bare prieš širvintas buvo išsidėstęs lenkų I Vilniaus pulkas,
kurio štabas – Maišiagaloje. Čia buvo telkiamos vis naujos pėstininkų dalys.
Bare prieš Giedraičius sutelktas xIII ulonų pulkas, kurio štabas buvo Paberžėje.
Lenkų karinė vadovybė niekaip negalėjo atleisti lietuviams už patirtą gėdingą
pralaimėjimą 1920 m. lapkričio mėn. pabaigoje ties širvintomis, Giedraičiais bei
Musninkais ir, pasitaikius pirmai progai, siekė revanšo 108 .
Kaip jau minėjome, nuo 1920 m. pabaigos abiejų pusių (lietuvių ir lenkų) kariams
buvo draudžiama peržengti neutraliąją zoną. Iš pradžių ir vieni, ir kiti šio reikalavimo
laikėsi. Tačiau jau 1921 m. pabaigoje lenkai nedidelėmis partizanų grupėmis
ėmė vykdyti ne tik neutralios zonos gyventojų, bet ir jos pasienyje buvusių lietuvių
lauko sargybinių, sargybų ir net užtvarų užpuldinėjimus ir apšaudymus. Toliau tie
užpuldinėjimai įvairiose širvintų–Giedraičių rajono vietose vyko 2–3 kartus per savaitę,
juose neretai dalyvaudavo ir uniformuoti reguliariosios kariuomenės kariai.
105
ten pat.
106
ten pat, l. 4.
107
ten pat, l. 5, 9.
108
ten pat, l. 7–8.
189