Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
dos teismuose, vėliau – Armijos (kariuomenės) ir karo lauko teismuose 57 . YVAĮ taip
pat įteisino mirties bausmės skyrimą karo padėties metu. ši speciali nuostata atsirado
ir 1920 m. Laikinojoje Konstitucijoje 58 , o vėliau mirties bausmės taikymo įstatyminis
reglamentavimas dar labiau išsiplėtė 59 . Karo padėtis turėjo tiesioginę bei netiesioginę
įtaką kitiems vienaip ar kitaip konstitucines piliečių teises apribojantiems įstatymams
atsirasti bei jų pobūdžiui. Tiesiogiai jis darė įtaką sekvestro įstatymams, baudžiamojo
statuto, baudžiamojo proceso įstatymo papildymams 60 . Kadangi trečiojo dešimtmečio
pirmojoje pusėje karo padėtis veikė ne visose valstybės dalyse, o valdantieji
sluoksniai bent jau oficialiai žadėjo ilgainiui jos apskritai atsisakyti, iškilo būtinybė
kompensuoti tam tikrų visuomenės kontrolės priemonių stoką. Todėl 1924–1925 m.
seime priimti atitinkami spaudos, susirinkimų ir kitų įstatymų papildymai, sustiprintos
apsaugos įstatymas.
1920 m. pradžioje, Lietuvos padėčiai sąlygiškai stabilizavusis, Vyriausybė
ėmė rengtis steigiamojo seimo rinkimams. Dėl to imta svarstyti karo padėties
panaikinimo klausimą – tai turėjo suteikti galimybes vykti demokratinei, karo
meto priemonių nevaržomai rinkimų kampanijai. Istorikas sigitas Jagelevičius
pastebėjo, jog šio sumanymo atsisakyti ministrų kabineto neprivertė net staiga
susikomplikavusi vidaus situacija – 1920 m. vasario 22 d. įvykęs Panemunės
įgulos kareivių maištas 61 . Kovo 1 d. Prezidentas pasirašė karo padėties atskirose
Lietuvos dalyse atšaukimo aktą. nepaprastoji padėtis liko Kaune, daugelyje
valsčių, besiribojančių su demarkacine linija, kariuomenėje, geležinkelių zonoje.
nenustojo veikti kariniai teismai, karo cenzūra, tačiau įsakyme nurodyta karinei
administracijai nedaryti kliūčių rinkimų kampanijai 62 . Tokia padėtis truko iki
1920 m. liepos 23 d., kai steigiamasis seimas specialiu įstatymu vėl įvedė karo
57
plačiau žr. j. matulevičius, ypatingoji padėtis lietuvoje // Kariuomenės teismas 1919–1929, p. 67–72;
m. apanavičius, kariniai teismai 1926–1940 metais // Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos, p. 240–245.
58
1920 06 10 laikinoji lietuvos valstybės konstitucija // m. maksimaitis, Lietuvos konstitucijų istorija,
p. 335.
59
plačiau žr. e. vimeris, mirties bausmė // Kariuomenės teismas, p. 33–50; m. maksimaitis, administracinių
ir teisminių priemonių taikymas slopinant revoliucinį judėjimą lietuvoje 1919–1926 m.
// Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A, t.1, vilnius, 1963, p. 49–62; v. andriulis, Mirties.
bausmė Lietuvoje 1918–1940 // Pozicija, 1997, nr.2. p. 10–12; s. vansevičius, Baudžiamosios teisės
šaltiniai 1919–1940 metais // Iš Lietuvos teisės ir valstybės istorijos, p. 212–217.
60
j. matulevičius, ypatingoji padėtis lietuvoje // kariuomenės teismas, p. 68–72.
61
s. jegelevičius. ernestas galvanauskas – lietuvos ūkio kūrėjas, Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai
(1918–1940), p. 170.
62
įsakymas karo stovui panaikinti //VŽ, 1920 03 04, nr. 20/255.
229