Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
teris pirmininkas, keičia savo nuomonę, kaip panelė keičia baltas pirštinaites.
septynis mėnesius atgal, kada socialdemokratai įnešė karo stovio panaikinimo
įstatymą, tas pats ponas Voldemaras iš šitos tribūnos visai kitą kalbą kalbėjo.
Jis karštai sveikino buvusią teisėtą vyriausybę, kad ji pasiryžo panaikinti karo
stovį.“ 321 negana to, iškalbingoji socialdemokratė pacitavo atskiras tuometinės
Voldemaro kalbos vietas, iš kurių ji viešai padarė išvadą, jog „didesnio fariziejaus“
surasti nebegalima 322 . Purėnienė taip pat perskaitė karo cenzūros išbrauktą
vieną socialdemokratų laikraščio straipsnio dalį, kuriame „atskleista“ Varnių
„koncentracijos stovyklos“ vieta Voldemaro gyvenime. Toje ištraukoje kandžiai
pastebėta: „Anuomet prof. Voldemaras buvo ištremtas į Varnius. Dabar stojus
pačiam vyriausybės priešaky, į Varnių koncentracijos liogerį vėl ištrėmimai prasidėjo.
Matyt p. prof. Voldemaras yra tos nuomonės, kad kas tik nori atsistoti
vyriausybės priešaky, būtinai Varniuose turi būti. Matyt tenai esama geros administracinės
mokyklos.“ 323 Visi panašūs kairiųjų kaltinimai Voldemaro nesutrikdė
– jis ir toliau gynė deklaracijoje išdėstytas nuostatas. Tardamas baigiamąjį žodį
ir jį adresuodamas seimo daugumai, tapusiai opozicija, Ministras Pirmininkas
nesikuklino: „ne mūsų partija čia mus pastatė. Mes juntame visą Lietuvos praeitį
ir juntame Lietuvos ateitį. Jums gal svetimas Vytautas, bet mums Vytautas yra
ne tuščias vardas, bet gyvuoja istorijos jėga. Ir mes juntame, kad nebaigti Vytauto
darbai laukia, kad ateitų nauji, pasišventusieji Lietuvos žmonės ir kad toliau
vestų tą darbą, o ne partijos koki nors žmonės. Ir tuos žmones – jų yra krašte
daugiau, mes laikome gyvomis jėgomis. Ir mes tikime, kad su jų pagalba mums
pasiseks užtikrinti Lietuvos likimą.“ 324
Pasibaigus diskusijoms buvo pasiūlytos dvi formuluotės, turėjusios atspindėti
seimo požiūrį į ministrų kabineto deklaraciją. Abi parengė seimo daugumos
atstovai: vieną redagavo socialdemokratas Bielinis, kitą – valstietis liaudininkas
Toliušis. suprantama, jog abiejose buvo išsakytas nepalankus Vyriausybės įvertinimas.
Prieš pat balsavimą LVLs frakcijos atstovas Juozas Pajaujis pateikė dar
papildomą septynių punktų pareiškimą, kuriame atvirai konstatuotas nepasitikėjimas
Vyriausybe. Bet balsavimas parodė, jog ši Vyriausybei labai nepalanki
situacija išsisprendė kur kas geriau nei buvo galima tikėtis. nė viena iš siūlytų
rezoliucijų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl, vadovaujantis seimo sta-
321
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1927 03 03, 70 pos., p.22.
22
ten pat, p. 22.
2
ten pat, p. 23.
24
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1927 03 08, 71 pos., p. 20.
287