Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
ši iniciatyva tarp nesulaukė valdančiosios daugumos parlamentarų pritarimo.
Vėl prie karo padėties panaikinimo vėl sugrįžta tik 1925 m. spalio 27 d.
Antrasis sumanyto įstatymo skaitymas praėjo palyginti greitai ir sklandžiai. Valdančiosios
daugumos atstovas Draugelis vėl dėstė ankstesniąją krikščioniškųjų
frakcijų poziciją, kad „karo stovis jau išsigimė ir neprivalo būti toliau toleruojamas“,
bet „ypač šiuo momentu kariuomenė išvesti iš karo padėties, taip pat ir
geležinkelius nėra jokio reikalo, nes kaip tik šiuo momentu amžinas ginčas su
lenkais nėra nė kiek pagerėjęs, jis nėra išspręstas ir nematyti, kad be karo jis galėtų
būti išspręstas“ 195 . opozicijos puolimas, skirtingai nei anksčiau, nebebuvo
labai stiprus, tikriausiai dėl to, jog matydami, kad realiai nieko pakeisti nepavyks,
ir valstiečiai liaudininkai, ir socialdemokratai pamažu linko susitaikyti su
valdančiosios daugumos siūlomu karo padėties panaikinimo scenarijumi.
Trečiasis įstatymo skaitymas vėl įvyko po gana ilgos pertraukos – 1926
m. vasario 12 d. Čia parlamentiniai ginčiai pasiekė kulminaciją. Tam, žinoma,
daug reikšmės turėjo artėjantys rinkimai: abi pusės švaistėsi kaltinimais, įrodinėjo
savo tiesas ir susirūpinimą valstybės ir visuomenės interesais. Įnirtinga politinė
kova truko net kelias dienas, o politinės kultūros požiūriu peržengė visas
ribas: diskusijos ir ginčiai virsdavo atviru plūdimusi, asmeniniais įžeidinėjimais,
neįrodomais kaltinimais. Pirmas posėdžio metu kalbėjo referentas Grinius, jis
trumpai pristatė karo padėties motyvus, supažindino su kitų šalių praktika: „Apie
tokio įstatymo reikalingumą nėra ką kalbėti. Karo padėtis iš tikrųjų tokį ilgą
laiką negali būti pas mus. Tatai tęsiasi apie 7 metus ir gerų rezultatų nedavė [...],
kitos šalys tokia ilga praktika nesivaduoja. Ir matyti diplomato Taleirano žodžiai,
kad durtuvais galima viską padaryti, bet ant jų ilgai nesėdėsi, pasitvirtino dar
kartą. Ir mes turime prieiti prie to, kad tas įstatymas būtų panaikintas. Jei mes
paimsime praktiką kitų šalių, kaip estijos, kur buvo bolševikų pučas, tai tenai
irgi karo stoviu naudotasi labai neilgai. Vokietijoje kada buvo Kapo pučas, irgi
karo stovio įstatymais naudojosi neilgai, net Bulgarijoje diktatorius cankovas
panaikino karo stovį. Rusija, tiesa, naudojosi sustiprinta apsauga labai ilgai. Ir
pas mus toksai sustiprintos apsaugos įstatymas yra, jeigu reikalas bus, jį galima
visada atnaujinti. Dabar policija pas mus yra ganėtinai sustiprinta, gali tas pareigas,
kurias ėjo komendantai, nešti ir nukrauti nuo armijos, ta pareigą, nuo kurios
ji pati bėga ir kurios nenori. Ir tiesa, armijai labai ilgai nepritinka tas karo stovis.
Iš kitos pusės būtų šiokių tokių sutaupymų, nes karo komendantų kanceliarijos
būtų sumažintos. Tai visi šie dalykai veda prie to, kad tą įstatymą reikia priim-
195 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 10 27, 203 pos., p. 4.
259